„Prognozės geresnės nei prieš pusmetį, bet blogesnės nei prieš metus. Ekonomika plūduriuoja. Turime augimą, tačiau prognozės nėra optimistiškos“, – antradienį sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
LLRI atliktas tyrimas parodė, kad 2012 metais Lietuvos BVP augs 2,9 proc., o kitąmet augimas liks panašus ir sieks 3 proc.
Šių metų pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje bus apie 14 proc., jo smukimo nesitikima kitąmet: prognozuojama, kad kitų metų pabaigoje darbo neturės 13 proc. darbingo amžiaus žmonių.
„Tai yra lėtas mažėjimas“, – sakė LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas. Anot jo, nedarbo lygio mažėjimui įtakos turi lėtai auganti ekonomika ir griežtai reguliuojami darbo santykiai.
Jo teigimu, dabartinė situacija primena laikus po Rusijos krizės. „Tąkart didžiausi nedarbas buvo užfiksuotas 2000-aisiais ir iki 2004 metų mažėjo lėtai, maždaug po 1 proc. per metus. Panaši situacija klostosi ir dabar. Tokiu tempu mažėjantis nedarbas prieš krizę buvusį lygį pasiektų tik 2020 metais“, – sakė V.Žukauskas.
Ž.Šilėno teigimu, be esminių pokyčių negalime tikėtis gerų rezultatų: „Ekonomikos augimas nėra savaiminis dalykas. Reikia pareikšti priekaištą valdžiai, kuri nesiima esminių reformų, kurios pagerintų verslo situaciją ir skatintų žmones kurti ir dirbti Lietuvoje“, – kalbėjo LLRI prezidentas.
Jis pridūrė, kad 2010 Seimo priimti nežymūs Darbo kodekso pakeitimai, anot respondentų, padėjo išsaugoti darbo vietas, tačiau jie nebuvo pakankami, kad įvyktų proveržis.
Pasak jo, 2009 metais Estija modernizavo darbo santykius, 2010 metais nedarbo lygis Estijoje ir Lietuvoje buvo panašus, tuo metu 2012-aisiais Estijoje nedarbo lygis siekia 7 proc., o Lietuvoje jis gerokai didesnis.
Anot V.Žukausko, tyrimas parodė, kad Lietuva pagal darbo santykių reguliavimo lankstumą pasaulyje yra tik 127 vietoje iš 183 valstybių, Europos Sąjungoje – tik šešta nuo galo. „Tai itin žemas įvertinimas, rodantis, jog nepaisant visų pastangų,darbo santykių reguliavimas išlieka problemiškas“, – sakė jis.
Ž.Šilėnas mano, kad valdžia turėtų pakeisti Darbo kodeksą, įteisinant suminį darbo laiką, atsisakyti atsiskaitymo lapelių. „Toks, atrodytų, paprastas dalykas per metus atsieina 26 mln. Lt“, – pridūrė jis.
Šešėlis traukiasi lėtai
LLRI atliktas tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje palaipsniui traukiasi, tačiau lėtai.
Prognozuojama, kad šiemet šešėlyje bus sukurta 26 proc. BVP, o kitąmet ši dalis sumažės iki 25 proc.
V.Žukauskas teigia, jog šešėlį trauktis skatina pagerėjusi ekonominė situacija, nors ir nežymiai, bet kritęs nedarbas. Trauktis šešėliui trukdo nemažėjanti mokesčių našta.
LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimą daro kiekvienais metais, jo metu apklausiama apie 50 įmonių vadovų ir finansininkų.
