Lietuvos laisvosios rinkos vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, pripažinimas, kad minimalioji mėnesinė alga turi būti dinamiška ir kad jos skaičiavimas turi būti grindžiamas ekonominiais argumentais bei situacija rinkoje, yra reikšmingas proveržis.
Kaip gerą praktikos pavyzdį ministerija pateikia Estijoje taikomą skaičiavimo sistemą. Ten MMA dydis siejamas su darbdavių gebėjimų ją mokėti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomas modelis reikštų, kad darbo našumo augimo tempui viršijus vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo tempą – minimali alga didėtų, o darbo našumo tempui atsilikus nuo VDU augimo tempo – minimalioji alga mažėtų.
„Svarstant minimalaus darbo užmokesčio pakeitimus, būtina užtikrinti, kad MMA kuo mažiau iškreiptų darbo jėgos kainą, o didinama galėtų būti tik padidėjus darbo našumui. Jei minimalus darbo užmokestis yra nustatomas per didelis, tai sumažina paskatas atlyginti darbuotojams už jų produktyvumą, o kai kurie gali netekti darbo, pradėti dirbti neoficialiai arba sutrumpinti oficialias darbo valandas. Didesni darbuotojų išlaikymo kaštai mažina ūkio subjektų konkurencingumą, tai lems dar sunkesnę po krizės atsigauti bandančių ūkio subjektų finansinę padėtį. Ypač tai pasakytina apie nukentėjusį paslaugų sektorių ir regionus“, – pabrėžia K.Mickutė.
Tipiškai kalbant apie MMA, akcentuojamas tikslas gerinti mažiausias pajamas uždirbančiųjų padėtį. Tačiau minimaliosios mėnesinės algos didinimo poveikis yra kur kas platesnis. Su ja susietos kai kurios išmokos, taip pat padarinius jaučia ir daugiau uždirbantys. Be to, MMA didinimas turi skirtingus padarinius didmiesčiuose ir regionuose.
Apie poreikį atsižvelgti į darbo našumo augimą arba mažėjimą taip pat kalba ir Europos Sąjungos lygiu svarstoma Direktyva dėl MMA nustatymo kriterijų. Dokumentas nurodo, kad didinant minimalų atlyginimą reikia turėti galvoje ne tik į vidutinį atlyginimą, bet ir produktyvumą.
„Svarbu tai, nes didinant MMA didinimo neatsižvelgus į našumo augimą tam tikri sektoriai tiesiog gali neturėti iš ko algų didinti. Kai įmonės neišgali pasivyti vis augančios MMA, tai gali reikšti prarastas darbo vietas ir augantį nelegalų darbą“, – pabrėžia LLRI vyresnioji ekspertė.
Siekiant minimaliosios algos skaičiavimą dar labiau susieti su ekonomika, būtų tikslinga svarstyti ir minimalios algos diferencijavimą, pavyzdžiui, pagal regionus. Atotrūkiui tarp regionų ir didmiesčių algų vis didėjant, tai leistų regionuose kurti naujas darbo vietas ir didinti galimybes legaliai užsidirbti.
