Tam, kad būtų išsaugotos darbo vietos ir investicijos, MMA kitais metais turėtų augti atsižvelgiant į darbo našumo tendencijas šalyje – 9,2 proc. iki 1009 Eur.
Tai, kad MMA turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į ilgalaikį darbo našumo lygį ir jo pokyčius, numato ir šių metų pabaigoje įsigaliosianti ES direktyva.
E.Leontjeva teigia, kad didinant MMA sparčiau nei auga darbo našumas, mažėja Lietuvos ūkio konkurencingumas ir įmonių pajėgumas investuoti į produktyvumo didinimą. Taip pat kyla rizika, kad dalis darbuotojų gali netekti darbo – dėl neadekvataus žemos kvalifikacijos darbuotojų atlygio ir našumo santykio įmonėms taps ekonomiškai nepagrįsta jų samdyti. Taip perdėtai didinant MMA, labiausiai nukentės tie žmonės, kuriems siekiama padėti.
Atsižvelgdamas į konkrečius ES direktyvos dėl MMA nustatymo reikalavimus, LLRI parengė ir institucijoms pasiūlė patikslintą formulę, pagal kurią MMA metinis augimas susiejamas su pastarųjų trejų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkiu.
„Toks mechanizmas užtikrintų teisingą ir proporcingą atlyginimų augimą, atitinkantį Lietuvos ūkio padėtį ir pažangos nulemtą gebėjimą mokėti didesnį atlygį, tuo pačiu neaukojant darbo vietų ir investicijų”, – sako E.Leontjeva.
Pagal LLRI pasiūlytą formulę, MMA dydis kitais metais galėtų augti 9,2 proc. iki 1009 Eur. „MMA dydis pastaraisiais metais augo ženkliai sparčiau, nei darbo našumas, dėl to Lietuvos konkurencingumas patiria papildomų sunkumų bendrame investicijų mažėjimo fone.
Konkurencingumo praradimus pernai pastebėjo ir Europos Komisija (EK), pabrėžusi, jog nominalios darbo sąnaudos per trejus metus Lietuvoje augo greičiausiai Europoje – 27,7 proc., kai ES vidurkis – 7,8 proc. Siekiant sumažinti susiformavusį atotrūkį tarp MMA ir našumo, mums reikia prisiminti saiką ir didinti MMA taip, kad išlaikytume veikiančią ekonomiką ir darbo vietas”, – pažymi LLRI prezidentė.
Analizuodamas MMA didinimo tendencijas ir poveikį LLRI nustatė, kad dėl reikšmingų ekonominio išsivystymo skirtumų tarp Lietuvos regionų, MMA poveikis skirtingose šalies vietovėse skiriasi. Nors Lietuvos MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vidurkis šiemet yra apie 43 proc., Utenos apskrityje jis viršija net 54 proc. apskrities VDU. Atitinkamai šioje apskrityje užimtumo lygis yra pats žemiausias Lietuvoje.
E.Leontjevos teigimu, duomenyse atsispindi ryški koreliacija tarp MMA ir VDU santykio bei užimtumo lygio konkrečioje apskrityje. Kuo MMA ir VDU santykis didesnis, tuo didesnis savivaldybėje nedarbas ir mažesnis užimtumas. Dėl to siūloma svarstyti dalinę MMA diferenciaciją, siekiant padėti patiems silpniausiems Lietuvos regionams.
