Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimais siūloma pavesti STRATAI analizuoti būtiniausių maisto kainų tendencijas, teikti pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų keitimo, taip pat įpareigoti rinkti duomenis iš privačių įmonių apie prekių kainų dedamąsias dalis. Tikimasi, kad tai padės sumažinti „smarkiai išaugusių kainų poveikį Lietuvos gyventojams“.
„Taikliai užčiuopę rekordinio kainų augimo pasekmes Lietuvos gyventojams, įstatymo iniciatoriai neatsižvelgia į tai, kad kaina rinkoje nėra nustatoma pagal formulę: sąnaudų suma plius pageidaujamas priedas, kurį galima lengvai „pridėti“ ir taip pat lengvai apkarpyti. Tai planinės ekonomikos požymis“, – sako E.Leontjeva.
Kainų augimą rinkoje, LLRI eksperto Leonardo Marcinkevičiaus teigimu, gali lemti paklausos didėjimas, pasiūlos mažėjimas, įvairūs struktūriniai pokyčiai arba pinigų nuvertėjimas.
„Nuo pandemijos pradžios iki dabar pinigų kiekis Lietuvoje išaugo 80 proc., o euro zonoje – 23 proc. Būtent dėl to mūsų šalis patyrė vieną didžiausių kainų šuolių Europoje“, – kalbėjo L.Marcinkevičius.
Jis pabrėžė, kad pigių pinigų politika lėmė euro nuvertėjimą ir sukėlė situaciją, kuomet pažeidžiamiausios visuomenės grupės susiduria su maisto prekių, būsto įperkamumo problemomis.
„Jei valstybė siekia užtikrinti, kad tam tikri baziniai produktai būtų prieinami labiausiai skurstantiems gyventojams, tam tinkamiausios yra socialinės politikos priemonės – pašalpos, socialinės kortelės ir panašiai. Užsiimant kainų reguliavimu kyla didelė rizika, kad bazinių maisto produktų ims trūkti, jų kokybė prastės, o įmonės susidurs su papildomais konkurencingumo iššūkiais“, – teigė E.Leontjeva.
