Pirmadienį Vyriausybės rūmuose Vilniuje valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai pasirašė kone metus rengtą nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų.
Esminis Vyriausybės įsipareigojimas – mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Mainais už mažesnius mokesčius verslas žada didesnius atlyginimus.
Visas susitarimas apima penkias sritis ir tikslus: švietimo ir mokslo kokybės bei mokymosi visą gyvenimą skatinimą, mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimą, šalies konkurencingumo didinimą, socialinio dialogo stiprinimą ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimą.
„Po pakankamai daug intensyvaus darbo, daug derybų, daug nuomonių mums pavyko pasiekti nacionalinį susitarimą dėl svarbių šalies pažangai reikalingų reformų. Tai yra pavyzdys, kas yra atspindėta šiame susitarime“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.
Anot jo, susitarimas apima kompromisus ir bendrą konsensusą tarp vyriausybės, profesinių sąjungų ir verslo atstovų. Jis tikisi, kad aktyvesnis socialinis dialogas paskatins darbuotojus jungtis į profesines sąjungas, o darbdavius – į asociacijas.
„Belieka įgyvendinti, kas pasirašyta, ir pažanga mūsų valstybėje yra neišvengiama“, – pažymėjo S.Skvernelis.
Planuojama įsteigti ir specialią tarybą, kad ji prižiūrėtų ir vertintų susitarimo įgyvendinimą.
Tačiau į šešis puslapius telpančiame dokumente – vien deklaracijos, o jokių konkrečių rodiklių, dėl kurių įsipareigojama, nėra nurodoma.
Ankstesniame projekte žodis „užtikrinti“ buvo pavartotas 15 kartų, „skatinti“ – 11 kartų, taip pat dažnai minimos alternatyvos „gerinti“, „siekti“, „didinti“, „optimizuoti“, „remti“.
Panašus susitarimas su verslo atstovais buvo pasirašomas po euro įvedimo – tuomet buvo sutarta nedidinti kainų ir jas sąžiningai perskaičiuoti. Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra didžiausia Europos Sąjungoje.
„Stebėseną bykdys priežiūros grupė. Jei susitarimai bus nevykdomi ar pažeidinėjami, bus indikuojama ministrų kabinetui ir tuomet priimsime sprendimus“, – sakė S.Skvernelis.
Pasirašiusieji tiki dokumento svarba
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tikino, kad vertina šią iniciatyvą ir ypač „kalbėjimąsi – jis visuomenėje būtinas“. Jis akcentavo, kad neišvengiamai būtina keisti viešąjį valdymą, švietimo ir mokslo sistemą – šios sritys seniai reikalauja reformų.
„Tiek Lietuva, tiek Europa išgyvena stagnacijos laikotarpį ir svarbiausi darbai, kurie turi būti padaryti ir yra daromi – turi būti atliekami kartu susitarus. Yra noras, kad šis dokumentas neliktų tik stalčiuje, kad būtų gyvybingas. Priežiūros komitetas rinksis kas ketvirtį ir iš tikrųjų vertins, ar daroma pažanga“, – teigė R.Dargis.
Verslo darbdavių konfederacijai vadovaujantis Benediktas Juodka tikino, kad nors 75 proc. panašių susitarimų būna tik tuščios bendros frazės, šis atvejis gali būti kitoks.
„Tai vienas iš nedaugelių susitarimų, kurį aš esu pasirašęs ir kuris turi tam tikrą turinį, kuriame yra ir tikslai, ir, svarbiausia, priemonės numatytos, ką darysime“, – sakė B.Juodka.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė asmeniškai tikintis šiuo susitarimu ir jo svarba, socialinio dialogo svarba.
„Uždėję parašus ant šio susitarimo mes tikrai jo laikysimės ir tikimės, kad Vyriausybė padarys visas reformas, kurios čia numatytos, iki tol, kol baigsis kadencija. Kyla abejonių, ką tokie susitarimai duoda. Tačiau turime pavyzdžių, kada tokie susitarimai padarė proveržių šalyse ir jos tapo konkurencingiausiomis ekonomikomis“, – teigė „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė.
Ji taip pat tikisi, kad susitarimas padarys įtaką Lietuvos proveržiui. Ji vylėsi, kad vyriausybė ras būdų, kaip įgyvendinti pažadą mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
„Manau, neišvengiamai Lietuva taps Šveicarija“, – teigė R.Skyrienė.
G.Nausėda: įsipareigojimai nekonkretūs
SEB banko vyriausiasis ekonomistas G.Nausėda siūlo per anksti nesidžiaugti – tokių susitarimų jau būta, bet proveržio jie nepasiekė.
„Pasaulyje yra įvairių patirčių. Kai kada tokie susitarimai, pavyzdžiui, Airijoje, parodo, kad galima pasiekti esminio lūžio santykiuose tarp interesų grupių: vyriausybės, profsąjungų, darbdavių. Bet yra ir pavyzdžių, kurie tapo sielos masažo priemone – priimami tam tikri įsipareigojimai, tačiau kadangi jie nėra kažkaip kiekybiškai aiškiai išreikšti, gali būti traktuojami vienaip arba kitaip, tada abi pusės nesijaučia susaistytos šitų įsipareigojimų ir tuomet viskas priklauso nuo geros valios“, – sako G.Nausėda.
Jis vertina, kad lietuviškasis susitarimo variantas bus „variantas tarp šių dviejų ekstremumų“.
„Kol kas aš labai skambiai šio susitarimo nevertinčiau – tokių panašių susitarimų turėjome praeityje, bet tikrai proveržio pasiekti jie nepadėdavo. Todėl pažiūrėkime į tai, kaip tam tikrų įsipareigojimų laikysis abi pusės, o pirmiausia – Vyriausybė. Ji įsipareigojo nedidinti mokesčių naštos ar netgi mažinti darbo mokesčių naštą, tačiau iš kai kurių pavyzdžių matome, kad kol kas nėra labai nuosekli tą darydama“, – teigia G.Nausėda.
Jis išskiria „Sodros“ įmokų „lubų“ klausimą, kuris iš susitarimo pasiūlymų sąrašo buvo išbrauktas ir neaišku, ar bus vėl įrašytas.
„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė R.Skyrienė taip pat jau buvo išreiškusi pasipiktinimą, kad iš įstatymo projekto išimtos „Sodros“ lubos. Ji abejojo, ar susitarime numatytas įsipareigojimas mažinti darbo jėgos apmokestinimą bus pasiektas – atitinkamai tuomet darbdaviai nebus linkę laikytis savų įsipareigojimų. Tačiau susitarimą ji taip pat pasirašė.
„Tai galimas dalykas, kad štai tokie signalai gali darbdaviams padaryti demoralizuojančią įtaką. Tuomet darbdaviai laikys, kad, na ką gi, jei kita pusė nesilaiko įsipareigojimų, mes turbūt irgi pernelyg nesame priversti savo įsipareigojimų laikytis“, – sako G.Nausėda.
Jis taip pat vertina, kad dabar įsipareigojimus dėl atlyginimo didinimo priimti itin paprasta – jie ir taip auga dėl rinkos sąlygų.
„Ir be jokių susitarimų ar be jokių išorinių reikalavimų rinka tiesiog verčia darbdavius, norinčius neprarasti savo darbuotojų, kelti algas ir daryti tai, ką jie čia įsipareigoja daryti“, – tikina G.Nausėda.
Nerijus Mačiulis: trūksta partijų palaikymo
„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis BNS teigia, kad nacionaliniam susitarimui trūksta politinių partijų palaikymo, o be to po kelerių metų sudaryta nauja Vyriausybė gali turėti kitokią viziją.
„Problema turbūt yra tai, kad sunku tai vadinti nacionaliniu susitarimu, nes tai vienos Vyriausybės pasirašytas įsipareigojimas ar susitarimas, o ne visų ar bent kelių politinių partijų. Vyriausybė yra ne visagalė, įstatymų priimti negali, o po rinkimų gali visai kitaip atrodyti vizija ir susitarimai“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Jo nuomone, nacionalinis susitarimas būtų efektyvesnis, jeigu jam pritartų bent kelios įtakingos politinės partijos.
„Ten yra nemažai įvardintų teigiamų krypčių, o kai kuriais atvejais ir įvardintos priemonės, bet natūraliai atsiranda skepticizmas, nes praeityje matėme ne vieną nacionalinį susitarimą ar ne vieną neblogą Vyriausybės programą, kur buvo įvardintos panašios geros kryptys ir prioritetai. Bet viena pagrindinių problemų, kad Lietuvoje nėra politinio tęstinumo“, – teigė N.Mačiulis.
Jo nuomone, nepaisant trūkstamo politinio palaikymo, Vyriausybė vis tiek stengsis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
„Aš neabejoju, kad ši Vyriausybė stengsi įgyvendinti tai, kas parašyta šiame nacionaliniame susitarime, bet ši Vyriausybė nėra visagalė, ji negali priimti įstatymų, jai reikia paramos Seime ir ši Vyriausybė nėra amžina“, – tvirtino N.Mačiulis.
Pirmadienį pasirašytas trišalis susitarimas numato ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Dėl algų kėlimo žadama susitarti atskirai.
Iki kitų metų pabaigos žadama parengti šakos ar teritorines kolektyvines sutartis, kur veikia darbdavių organizacijos ir profsąjungos, o 2019 metais bus pradėtos derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties.
