Lietuvos ekonomikos augimas šiemet yra varomas sparčiai išaugusio, ypač reagentų, eksporto, augančių investicijų bei vidaus paklausos.
Visgi, Lietuvos pramonininkų konfederacijai nerimą kelia Lietuvos pandeminė situacija, kuri viena blogiausių tarp ES valstybių ir pasigirstančios kalbos apie dar vieną ekonomikos uždarymą. Jeigu toks uždarymas iš tiesų įvyktų, tikėtis tokio spartaus ekonomikos augimo tiek šiemet, tiek kitais metais tikėtis nereiktų.
Kita problema, kuri ilguoju laikotarpiu tikrai neigiamai atsilieps mūsų ekonomikos augimui, yra darbuotojų trūkumas ir dėl to sparčiai augančios algos. 28 proc. pramonės įmonių šiandieną nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Europos komisija savo analizėje pažymi, kad darbo produktyvumas ir tolia augo žymiai lėčiau nei atlyginimai, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuvos konkurencingumas nuo to nukentės.
Trečias rizikos šaltinis – infliacijos augimas, kuris 2 kartus viršys Europos centrinio banko 2 proc. tikslą. Prekių kainų augimas visų pirma lemtas išorės veiksnių, tokių kaip žaliavų trūkumas ir tiekimo grandinių problemų, bei išliekančios didelės paklausos. Tačiau Lietuvoje pastebimas ir spartus paslaugų kainų augimas, kuris sietinas su vidaus vartojimo pokyčiais. Per didelė infliacija gali neigiamai atsiliepti ir realiam ekonomikos augimui.
Visgi, nors matome, kad rizikų išlieka tikrai nemažai, Lietuvos ekonomika demonstruoja savo atsparumą tiek išorės, tiek vidaus veiksniams, o kol kas rezultatai tikrai džiugina.
