Pasak LPK ekonomistės Eglės Stonkutės, nuo vasaros pradžios trukusios stagnacijos pagerėję lūkesčiai daugiausiai nulemti pramonės produkcijos gamybos prognozių. Taip pat pastebimas šiek tiek palankesnis pramonės produkcijos paklausos vertinimas, o kai kuriose įmonėse – lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo.
E.Stonkutė pastebi, kad nors įmonių artimiausio laikotarpio užsakymų skaičiai lieka nepakitę, jos jau ne vienus metus gyvena gana didelio nerimo dėl nepakankamos paklausos eksporto rinkose. Iki 2022 metų liepos mėn. apie ketvirtadalį visų Lietuvos pramonės įmonių jausdavo paklausos eksporto rinkose nepakankamumą, o nuo 2022 metų rugpjūčio mėn. kiekvieną mėnesį apie 40 proc. visų įmonių vertina paklausą eksporto rinkose kaip nepakankamą.
„Kol kas netikrumas dėl paklausos eksporto rinkose nesisklaido. Didžiąją dalį euro zonos šalių kol kas vienija tai, kad jų pramonės įmonių vadybininkai dar tikisi pramonės susitraukimo artimiausiu metu (pramonės PMI indeksas nesiekia 50). Artėja naujų metų pradžia, Europos įmonės sudarinės metinius gamybos planus. Tikriausiai tik tada paaiškės planuojamos gamybos ir potencialių užsakymų Lietuvos pramonės įmonėms apimtys“, – pastebi E.Stonkutė.
Anot ekonomistės, dar lieka sektorių, kurių įmonės, nepaisant bendrų tendencijų, tikisi, kad paklausa eksporto rinkose augs. Tarp jų – ir maisto produktų, ir tekstilės gaminių gamybos sektorių įmonės.
„Įdomi situacija formuojasi drabužių siuvimo sektoriuje, kurio lūkesčiai spalio mėnesį yra vieni prasčiausių tarp visų pramonės sektorių. Bet net trečdalis drabužių siuvimo įmonių mano, kad paklausa eksporto rinkose artimiausiu metu augs ir panašiai tiek pat mano, kad ji mažės. Galima manyti, kad drabužių siuvimo įmonės, radusios specifines nišas ir gaminančios aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, ketina tęsti savo veiklą.
Tačiau tai iš esmės nekeičia ilgalaikės drabužių siuvimo sektoriaus mažėjimo tendencijos Lietuvoje. Šis sektorius praranda konkurencingumą dėl jame dominuojančių brandžių technologijų, pasaulyje dominuojant žemų darbo kaštų šalių gamintojams“, – sako E.Stonkutė.
Lietuvos pramonės įmonės nesitiki ir esminių produkcijos kainų pokyčių. Kainų kilimo nuotaikomis gyvena tik dalis maisto produktų gamybos sektoriaus įmonių.
Nors Lietuvoje veikiančių pramonės įmonių lūkesčiai dėl galimo darbuotojų skaičiaus didėjimo artimiausiu metu vidutiniškai šiek tiek pagerėjo, tačiau drabužių siuvimo, chemikalų ir chemijos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos bei baldų gamybos sektoriuose šios nuotaikos išlieka subjurusios. Beveik dvi iš penkių drabužių siuvimo sektoriaus įmonių svarsto apie galimus darbuotojų skaičiaus mažinimo sprendimus (kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje – kas penkta įmonė).
Apie darbuotojų skaičiaus didinimą artimiausiu metu ketina svarstyti tik dalis guminių ir plastikinių bei tekstilės gaminių gamybos įmonių. Net jei kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriaus įmonėse kiek suprastėjo lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo, tačiau tai yra labiau samdymo įkarščio suvaldymas, nei ryškus posūkis darbuotojų samdos klausimuose.
Net ir nedidelio pramonės lūkesčių gerėjimo visiškai neatspindi pramonės pajėgumų panaudojimas. Spalio mėnesį pramonės pajėgumų panaudojimas smuko iki 71,7 (nuo 72,4 fiksuotų dar rugsėjo mėnesį). Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. spalio mėn.).
Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas buvo tik maisto produktų gamybos (87,6 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (85,3 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (72,2 proc.) sektoriuose.
Pajėgumų panaudojimas per mėnesį mažėjo drabužių siuvimo (mažėjo net 4,1 proc. punkto nuo 67,7 proc. rugsėjo mėn. iki 63,6 proc. spalio mėn.), medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos (mažėjo 3,1 proc. punkto nuo 69,9 proc. rugsėjo mėn. iki 66,8 proc. spalio mėn.), tekstilės gaminių gamybos (mažėjo 2,6 proc. punkto nuo 74,8 proc. rugsėjo mėn. iki 72,2 proc. spalio mėn.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (mažėjo 1,6 proc. punkto nuo 58,3 proc. rugsėjo mėn. iki 56,7 proc. spalio mėn.) ir kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (mažėjo 0,9 proc. punkto nuo 59,9 proc. rugsėjo mėn. iki 59,0 proc. spalio mėn.). Kituose sektoriuose pajėgumų panaudojimas iš esmės nekito arba paaugo.
Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai spalio mėn. buvo fiksuoti tik guminių ir plastikinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas siekia 59,1, kai rugsėjo mėn. siekė 62,5), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (53,3, rugsėjo mėn. – 55,8), maisto produktų gamybos (51,0, rugsėjo mėn. - 50,9), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (50,9, rugsėjo mėn. – 46,8), baldų gamybos (48,9, rugsėjo mėn. – 51,2) sektoriuose.
Tekstilės gaminių gamybos sektoriaus įmonių lūkesčiai spalio mėn. buvo panašūs į vidutinius visoje šalyje (PLI siekė 47,9). Tuo metu drabužių siuvimo bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose jau trečią mėnesį iš eilės lūkesčiai prastėja ir jau nukrito žemiau 40-ies. Drabužių siuvimo sektoriuje jie spalio mėn. siekė dar 38,2, o kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuje krito iki 35,1 (rugsėjo mėn. siekė 38,9).
