„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

LRT aukso fondai bus atverti kiekvienam

Kaip atrodė tarpukario Lietuvos politikai ir kaip skambėjo jų balsai? Ką rodė pirmosios šalies televizijos laidos? Kokie buvo pirmieji lietuviški dokumentiniai ar meniniai filmai? O kaip buvo skelbta sovietinė propaganda ir atrodė ano meto lietuvių buitis?
Vaiva Mainelytė
Kadras iš filmo „Velnio nuotaka“

Tai, ką vyresni Lietuvos gyventojai prisimena, daugeliui jaunimo yra tolima ir sunkiai suvokiama praeitis, kai viskas buvo kitaip – ne tik politinė santvarka, bet ir menas, mada, buitis.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė sako, kad LRT yra sukaupusi unikalų audiovizualinį lobyną: „Esam savotiškas Lietuvos garso ir vaizdo muziejus. Mūsų misija – jį atverti tinkama forma visuomenei ir kartu – išsaugoti ateities kartoms.“

Nufilmuota, įgarsinta, bet nepažinta istorija

Ji pasakoja, kad įvairiose laikmenose yra užfiksuoti svarbiausi Lietuvos valstybės raidos etapai: Tarpukario Lietuva (1922–1939 m.), vokiečių karo kronikos (1938–1944 m.), sovietmetis (1940–1990 m.) Nepriklausoma Lietuva (nuo 1990 kovo 11dienos iki šių dienų) bei su jais susiję istoriniai, kultūriniai, politiniai įvykiai ir faktai.

Tačiau nėra paprasta, o kartais ir neįmanoma bet kada gauti norimą audiovizualinę informaciją ir ja naudotis. Pavyzdžiui, istorijos mokytojas negali parsisiųsti norimo kelių dešimtmečių senumo televizijos reportažo ar filmo ir juo iliustruoti pamoką.

„Kadangi šiuolaikinių technologijų pokyčiai, ypač audiovizualiniame sektoriuje, verčia ieškoti naujų technologinių sprendimų audiovizualinio turinio išsaugojimui ir jo pateikimui visuomenei, LRT 2008 metais pradėjo vykdyti vieną svarbesnių archyvo veiklų – audiovizualinių kūrinių analoginėse laikmenose skaitmeninimą. Saugyklose sukauptos video ir kino juostos konvertuojamos į skaitmenines laikmenas siekiant, kad jos galėtų būti ilgai saugomos, nesikeistų jų kokybė ir būtų galima jas patogiai naudoti," – aiškina V.Bunevičiūtė.

Ir pateikia įdomią statistiką. Nuo 2010 m., kai buvo pradėtas įgyvendinti radijo archyvų ir eterio programų skaitmeninimo projektas „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“, LRT skaitmenina radijo archyvo įrašus, užfiksuotus magnetinėse garso juostose. 2016 m. LRT Mediatekoje buvo 44306 vaizdo ir 31039 garso įrašai (šiandien jau 62166 ir 49372). Juose – TV naujienų tarnybos informaciniai siužetai, politinės, religinės, publicistinės, pažintinės, kultūrinės, pramoginės, vaikams skirtos programos, koncertai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai. LRT nuotraukų archyve saugoma 24121 senojo archyvo nuotraukos ir 40497 negatyvų.

Mediatekoje naudingo turinio randa ne tik LRT žiūrovai ir klausytojai, bet ir moksleiviai, studentai, dėstytojai, mokslininkai.

Pašnekovė sako, kad susidomėjimas LRT Mediatekos turiniu kasmet didėja, todėl aktyvėja ir archyvinių įrašų paieška bei naudojimas: „Mediatekoje naudingo turinio randa ne tik LRT žiūrovai ir klausytojai, bet ir moksleiviai, studentai, dėstytojai, mokslininkai: istorikai, literatūrologai, kino profesionalai – sąrašas gali būti labai ilgas....“

Būtent todėl ir buvo pradėtas vykdyti projektas „Naujos kartos elektroninių paslaugų kūrimas LRT archyvo duomenų pagrindu“. Juo siekiama atverti visuomenei LRT aukso fondus: audiovizualinį turinį, garso įrašus, fotodokumentus, kad kiekvienas žmogus, taip pat švietimo įstaigos galėtų lengvai naudotis visa medžiaga edukacijos tikslais.

Išsaugoti ir parodyti

V. Bunevičiūtė sako, kad projektas įgyvendinamas siekiant daugybės šiandien aktualių tikslų: „Suskaitmeninimas leis išsaugoti daugybę unikalių LRT archyvuose saugomų kultūros paveldo objektų. Tai audiovizualinis turinys, garso įrašai, foto dokumentai. Šiandien daugelis jų dar saugomi analoginėse laikmenose ar dokumentuose. Skaitmeninis turinys bus prieinamas visiems, jį bus paprasta surasti ir juo naudotis, nes bus įdiegtas „vieno langelio“ principas – modernizuota virtuali elektroninio paveldo informacinė sistema apjungs suskaitmenintus kultūros paveldo objektus, kurie yra saugomi įvairiose institucijose, ne tik LRT fonduose – bibliotekose, muziejuose, archyvuose ir kitur.“

Pašnekovė džiaugiasi, kad būtent dabar ir pradedamas įgyvendinti šis projektas, o visi darbai tęsis iki 2021 m. gegužės. Tam skirta 2,16 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų.

Juk reikės nuveikti daugybę darbų, ne tik skaitmeninti dokumentus. „Reikės įsigyti nemažai techninių priemonių, skirtų objektų paruošimui skaitmeninti, jų skaitmeninimui, pritaikymui viešinti ir kitiems būtiniems darbams“, – sako V. Bunevičiūtė.

Ji tikisi, kad įgyvendinus šį projektą Mediateka naudosis ne mažiau nei 350 000 unikalių vartotojų per metus. „Labai tikimės, kad mūsų suskaitmenintais fondais naudosis ne tik Lietuvos gyventojai, bet jie bus naudojami ir mokyklose, kaip puikios vaizdinės priemonės. Tai galės būti ir puikios priemonės užsienio lietuviams – jų kultūrinių ryšių su Lietuva išsaugojimui, edukacijai ar pramogoms“.

Norintys pasimėgauti LRT aukso fondais jau šiandien gali pasižiūrėti vieną įspūdingiausių lietuviškų filmų "Velnio nuotaka" čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs