LRT ir Telecentro ginče dėl paslaugų kainų arbitro vaidmens imasi Seimo nariai

Lietuvos radijo ir televizijos centrui (Telecentrui) ketinant beveik 60 proc. pabranginti paslaugas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), o pastarajai įstaigai nesutinkant su, anot jos, vienašališkai nustatytomis kainomis, Seimo Ekonomikos komitetas problemą žada aptarti su Kultūros komitetu ir pateikti siūlymus, kaip ją spręsti.
„LRT“
„LRT“ / J. Stacevičiaus nuotr.

Telecentro vadovas Remigijus Šeris sako, kad LRT ignoruoja 2015 metais nustatytas radijo ir televizijos tinklo naudojimo ir signalų siuntimo paslaugų kainas, jų nustatymo tvarką.

LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, Telecentras nustatė, kad per artimiausius 10 metų Telecentro paslaugos brangs labai daug.

„Kaina mums padidinta 57 proc. ir mes neturime jokių svertų derėtis dėl tokios kainos. Telecentras vienašališkai kelia. Nurodo, kad jeigu mes neinvestuosime ir jie neinvestuos į tinklo atnaujinimą, tai LRT bus atsakingas, jeigu transliavimo kokybė bus prastesnė ar kas nors suges“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete aiškino LRT vadovė.

„Paslauga teikiama monopolininko, kuris nėra tinkamai prižiūrimas. (...) LRT biudžetas ne jūsų reikalas. Jeigu jis pastaraisiais metais augo, nereiškia, kad Telecentras turi iš jo daugiau gauti“, – pridūrė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

R. Šerio teigimu, 2015 metais Telecentras investavo daugiau negu 2 mln. eurų ir pastatė naują LRT programų siutimo tinklą.

„Tas investicijas juk reikia atpirkti“, – komitete teigė jis.

Anot R. Šerio, nuo 2021 metų Telecentro paslaugų kainos augo, nes išaugo jo sąnaudos dėl parduoto „Mezon“ verslo, o išlaidos buvo padalintos visoms televizijoms.

LRT teisininkė Indrė Barauskienė aiškino, kad lėšos už „Mezon“ pardavimą nebuvo įveiklintos, o padėtos į banko sąskaitą. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad LRT, skirtingai negu komercinės televizijos, negali derėtis dėl paslaugų kainų.

Telecentro Korporatyvinių reikalų departamento direktorius Justinas Stašinskas pabrėžė, kad „Mezon“ pardavimo įtaka kainoms buvo tik 2021 metais.

Pasak LRT generalinės direktorės, numatomo Telecentro paslaugų įkainių augimo negalima paaiškinti nei ekonominiais rodikliais, nei elektros kainomis ar kita rinkos situacija. Ji siūlo Telecentro paslaugų kainodarą keisti.

„Mūsų manymu, yra netinkamas mechanizmas, skatina Telecentrą piktnaudžiauti privilegijuota savo padėtimi“, – sakė ji.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė siūlo iki aštuonerių metų trumpinti sutarties su Telecentru terminą, o kas ketverius metus įvertinus rinkos sąlygas nustatyti konkrečius įkainius.

Pasak R. Šerio, sutartis su LRT yra pasibaigusi nuo liepos 1-osios: „Dabar LRT teikiame paslaugas be sutarties“.

Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius pabrėžė, kad per mažai pastangų Telecentro ir LRT ginče rodė Ryšių reguliavimo taryba (RRT).

„Matau čia rezervą, nebūtų šitų ginčų, jeigu tarnyba būtų tinkamai dalyvavusi procese, įsigilintų į problemą“, – komiteto posėdyje teigė K. Starkevičius.

RRT narys Giedrius Puras teigė, kad tarnyba nenustato Telecentro paslaugų įkainių tvarkos.

Vilniaus apygardos teismas birželį nusprendė, kad Telecentras neturi LRT grąžinti daugiau kaip 300 tūkst. eurų, kuriuos LRT traktuoja kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė komitete trečiadienį sakė, kad LRT šį teismo verdiktą skųs.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis