LRT Tyrimas. Už mokesčių mokėtojų pinigus – „medžiotojų“ kelias

Jurbarko rajone esantis kelias Nr. 1702, Šimkaičiai – Stakiai – Graužėnai, yra žymus tuo, kad kaip tik ant šio kelio aplinkosaugininkai pagavo įtariamus brakonieriavimu medžiotojus – buvusį Energetikos ir aplinkos viceministrą Aleksandrą Spruogį ir buvusį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių Rolandą Masilevičių. Jie – iš vienu įtakingiausių vadinamo medžiotojų būrelio „Girios“, o minėtasis kelias kaip tik ir eina per šio būrelio medžioklės plotus.

Paskutinį savaitgalį prieš tai, kai LRT Tyrimų skyrius lankėsi Jurbarko rajone, šiuose medžioklės plotuose taip pat buvo medžiojama. Medžioklėje dalyvavo ne tik „Girių“ būrelio nariai, bet ir kviestiniai svečiai politikai – Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas valstietis Kęstutis Mažeika ir konservatorius Paulius Saudargas. Kartu su jais medžiojo ir „Girių“ būrelio medžiotojas AB „Kauno tiltai“ valdybos narys bei verslo vystymo direktorius Pranas Benetis.

„Kauno tiltų“? Benetis? Ryte buvo, po pirmo varymo jo jau nebuvo ir aš nežinau, kodėl jis išvyko“, – paklaustas apie medžioklės dalyvius LRT Tyrimų skyriui atsakė taip pat „Girių“ būrelio medžiotojas jurbarkiškis Faustas Bakys, buvęs Jurbarko miškų urėdas, savivaldybės tarybos narys, socialdemokratas, vadinamas vienu įtakingiausių vietos politikų.

Minėtojo kelio Nr. 1702 ruožas, kuris jungia Stakius su kitu žvyrkeliu – keliu Nr. 1706, šiais metais buvo pradėtas asfaltuoti. Tokį sprendimą priėmė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pirkimą „Žvyrkelių, esančių Tauragės ir Marijampolės apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, paskelbtą 2017 m. gruodžio 29 d. laimėjo AB „Kauno tiltai“. Darbų vertė – 3 435 972, 87 EUR su PVM.

Jei ne virtinė sutapimų ir net klaidų Automobilių kelių direkcijos dokumentuose, į šių kelio ruožų asfaltavimą niekas nebūtų kreipęs dėmesio.

LRT Tyrimų skyrius aiškinosi, kodėl Automobilių kelių direkcija galėjo priimti sprendimą asfaltuoti vietos gyventojų „medžiotojų“ keliu pramintus žvyrkelių ruožus, kai tuo tarpu labiau apkrautas rajono žvyrkelis geriausiu atveju bus asfaltuojamas po 2020 metų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kelio remonto darbai

Asfaltuojamas kelias eina per dykras

Kai Jurbarko rajono gyventojai išvydo, kuriuos kelius jų rajone ketinama asfaltuoti 2018 – 2020 m., ne vienas traukė pečiais. Vykdydama žvyrkelių asfaltavimo programą Automobilių kelių direkcija pernai patvirtino sąrašą kelių, atrinktų pagal dvi metodikas. Remiantis šios lentelės duomenimis, 2018 – 2020 m. asfaltuojami ruožai Jurbarko rajone buvo parinkti keturi: kelio Nr. 1723 Vadžgirys – Paskynai kiek daugiau nei pusantro kilometro ruožas, kelio Nr. 1706 Raudonėnai – Pamituvys I 7,5 kilometrų ruožas, kelio Nr. 3513 Padubysys – Juodaičiai – Griciai kilometro ruožas ir jau minėtas kelio Nr. 1702 Šimkaičiai – Stakiai – Graužėnai 2 kilometrų ruožas.

Iš šių LAKD'o atrinktų asfaltuotinų kelio ruožų tik vieną, kaip prioritetinį, bet ne patį svarbiausią, buvo įvertinusi Jurbarko rajono savivaldybės taryba. Į LAKD'o sąrašą nepateko ir daugiausiai – 20 – prioritetinių savivaldybės balų surinkęs kelio Nr. 1705 Mikutaičiai I – Vertimai 3.7 km ruožas.

Vertimų kaimo bendruomenei pradėjus kelti klausimus ir visiems sujudus, politikams jau dalijami net premjero Sauliaus Skvernelio pažadai, kad šis kelias jau net galbūt kitais metais bus asfaltuojamas. Jurbarko apygardoje rinktas Seimo narys Ričardas Juška sako, kad atsakyme jam asmeniškai yra parašyta, kad bus siūlyta vadinamąjį Vertimų kelią asfaltuoti iš rezervo lėšų.

O štai sprendimas asfaltuoti minėtą kelio Nr. 1702 Šimkaičiai – Stakiai – Graužėnai ruožą Seimo nariui sukėlė abejonių: pasak R. Juškos, tai yra kelias į niekur.

„Važiuoji per rajoną, žvyrkelis, miškai aplink, vienas miško plotas, kitas. Viena kita sodyba tolumoj matosi. Ir ilgas nuobodus žvyrkelis važiuoti“, – pasakoja R.Juška.

Jurbarko krašto laikraščio „Šviesa“ žurnalistas Lukas Pileckas LRT Tyrimų skyriui juokavo, kad tai – kelias per dykras. Vietos politikai, kurie yra suinteresuoti, kad kuo daugiau rajono kelių būtų asfaltuojama, taip pat teigė, kad LAKD‘o sprendimas dar šiais metais sutvarkyti 1702 ir 1706 žvyrkelių ruožus juos labai nustebino.

Jei ne virtinė sutapimų ir net klaidų Automobilių kelių direkcijos dokumentuose, į šių kelio ruožų asfaltavimą niekas nebūtų kreipęs dėmesio.

Tas pats jau minėtas F. Bakys sako ne kartą diskutavęs su kolegomis, kad įvyko stebuklas. „Taip, gerai, kad buvo išasfaltuotas kelias nuo Paulių iki Stakių, nes Stakių gyvenvietė nemaža, jiems reikėjo asfaltuoto kelio iki rajono centro. Bet štai paskui žiūrim, kad kitą ruožą taip pat asfaltuoja. Aišku, mes džiaugiamės kiekvienu asfaltu rajone, bet iš tiesų labai stebėjomės ir vienas kito klausinėjom“, – sako F.Bakys.

Vis dėlto kodėl, jei Vertimų kelias toks svarbus, jog jam net galvojama rasti lėšų iš rezervo fondo, iškrito iš LAKD'o asfaltuotinų žvyrkelių sąrašo? Juo labiau, kad Stakių gyvenvietę asfalto keliu pasiekti galima per kitą pusę – Paulius, per kuriuos ir važiuojama į rajono centrą – Jurbarką.

„Girių“ būrelyje – „Kauno tiltų“ valdybos narys

„Realiai tai ten turistų nevažiuoja. Bet jei medžiotojus vadinti turistais, tai taip, Kelių direkcija tada teisi“, – taip sarkastiškai apie LAKD`o sprendimą asfaltuoti žvyrkelius, kurie eina per „Girių“ medžiotojų būrelio medžioklės plotus kalbėjo vietos žurnalistas L.Pileckas.

Tikrai ne visi Jurbarko rajone liūdi dėl tokios, kaip buvo aukščiau parašyta, asfaltuotinų žvyrkelių eilės.

„Medžiotojai tikrai džiaugiasi“, – sako tas pats F.Bakys, kuris teigė stebėjęsis, kaip toks stebuklas galėjęs įvykti.

F.Bakys, į klausimą, ar jo būrelis negalėjęs pasinaudoti savo įtaka ir susiorganizuoti, kad per „Girių“ medžioklės plotus einantys keliai būtų asfaltuoti, atsakė taip pat klausimu: „Ir koks medžiotojas galėtų „prastumti“ kelio asfaltavimą?“.

F.Bakys neigia „Girių“ būrelio įtaką.

„Nesiruošiu nei smerkti, nei ginti to būrelio, visi būreliai tai yra panašūs. Susieina žmonės ir kalbasi. Apie medžioklę, ir apie darbą, ir apie laisvalaikį ir įvairiausius dalykus, kuriuos ir komentuoti nelabai galima“.

Vis dėlto „Girių“ būrelis ne be reikalo yra vadinamas vienu įtakingiausių medžiotojų būrelių.

Jurbarko rajone yra tik vienas iš trijų šio būrelio valdomų medžioklės plotų. Kiti du – Panevėžio ir Širvintų rajonuose.

Jurbarko krašto laikraščio žurnalistas L.Pileckas sako, kad kai „Girių“ būrelio medžiotojai įkliūna su „kokias nelabai gerais darbais“, pavyzdžiui, išmestais šernų likučiais, kai rajone siaučia kiaulių maras, jis pats susiduriantis su vietos tarnybų baime imtis sprendimų ir kalbėti.

„Girios“ vienija aukštus Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų pareigūnus, miškininkus, taip pat ir verslininkus. Iš viso yra 67 nariai.

Visas „Girių“ medžiotojų būrelio narių sąrašas – straipsnio pabaigoje.

Pranas Benetis, AB „Kauno tiltai“, kuri ir laimėjo žvyrkelių ruožų, einančių per „Girių“ medžioklės plotus, asfaltavimo konkursą, valdybos narys ir verslo vystymo direktorius taip pat yra šio būrelio narys.

Šiuo metu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija analizuoja Seimo Antikorupcijos komisijos surinktą medžiagą dėl „Girių“ būrelio narių įtakos proteguojant savo narius įsidarbinant aukštose pareigose.

Iš Jurbarko rajono gyventojų „Girių“ nariu yra ne tik F.Bakys, bet ir kitas buvęs Jurbarko urėdas Edmundas Mačieža bei buvęs Jurbarko urėdo pavaduotojas Vydas Adomas Rutka.

Kai Jurbarko rajono gyventojai išvydo, kuriuos kelius jų rajone ketinama asfaltuoti 2018 – 2020 m., ne vienas traukė pečiais.

„Girių“ medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas A.Stanislovaitis paprašytas parodyti medžioklės lapus, kokie dalyviai svečių teisėmis renkasi į jų būrelio organizuojamas medžiokles, paaiškino, kad valdyba įvertinusi LRT Tyrimų skyriaus prašymą priėmė sprendimą tokios informacijos neviešinti, nes dauguma medžiotojų, taip pat ir svečių nėra vieši asmenys.

Tačiau jis patikino, kad Eduardas Grinaveckas, dar iki anos savaitės ėjęs Automobilių kelių direkcijos vadovo pavaduotojo pareigas, su „Girių“ būreliu Jurbarko rajono plotuose medžiojęs nėra.

Tačiau LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas teigė žinojęs, kad jo buvęs pavaduotojas – medžiotojas. E.Grinaveckas, su kuriuo LRT Tyrimų skyrius susisiekė telefonu, pasirašė kone visus LAKD'o paaiškinimus, kodėl buvo nuspręsta asfaltuoti tuos žvyrkelių ruožus, kurie eina per „Girių“ medžioklės plotus. Jis taip pat teigė prisidėjęs prie asfaltuotinių kelių prioritetinės eilės metodikos sukūrimo ir sakė, kad buvo principinis susitarimas nekeisti jau priimtų LAKD'o sprendimų, kokia tvarka turi būti asfaltuojami žvyrkeliai, kad nebūtų sukurtas precedentas „pasiduoti spaudimui“.

Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios publikacijos, kad E.Grinaveckas tuomet, kai prieš įsidarbindamas LAKD'e, dirbo ankstesnėje darbovietėje – kelių tiesimo įmonėje „Lemminkainen Lietuva“, medžiojo kartu su įtakingais kelininkais, politikais ir pareigūnais. Telefonu kalbintas E.Grinaveckas LRT Tyrimų skyriui teigė, kad iš Automobilių kelių direkcijos išėjo savo noru, nes jo nebetenkino atlyginimas, o „Kauno tiltų“ valdybos narį P.Benetį pažįstantis, tačiau su juo niekada nemedžiojęs.

F.Bakys taip pat nemano, kad sprendimą asfaltuoti žvyrkelį, kuris labiausiai reikalingas medžiotojams, galėjo lemti tai, kad „Girių“ būrelio narys – P.Benetis. „Baikit jūs juokus krėst, gerbiama žurnaliste. Reiškia, medžiotojai tvarko Lietuvą?“, – klausia F.Bakys.

LRT tyrimų skyriaus telefonu kalbintas P. Benetis nukirto, kad neketina niekam aiškintis dėl savo laisvalaikio, kur su kuo medžioja ir teigia, kad neturi nieko bendra su tuo, kad AB „Kauno tiltai“ laimėjo to ruožo, kuris eina per būrelio, kuriam jis pats priklauso, plotus asfaltavimo konkursą. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis išties niekas pretenzijų LAKD'ui dėl šio konkurso neturėjo.

Martyno Vidzbelio/„Scanpix“ nuotr./Medžiotojas

Tačiau ankstesniuose LRT tyrimuose buvo pateikta informacija, kad AB „Kauno tiltai“ dabar dirba buvęs įtakingas LAKD'o valdininkas Petras Tekorius, kuris LRT Tyrimų skyriui prisipažino, kad naudojosi anksčiau turėta informacija ir kontaktais Automobilių kelių direkcijoje savo dabartinės darbovietės „Kauno tiltų“ naudai. Tačiau šįkart susisiekus su P.Tekoriumi jis paaiškino, kad su žvyrkelių asfaltavimo programomis jis nedirba ir negali nieko pakomentuoti. Ant P. Tekoriaus, vienintelis žmogus, kuris priima šiandien sprendimus LAKD'e, yra jos vadovas V.Andrejevas.

Kelias per miškus – į pilį

Pats V.Andrejevas sako, kad savivaldybės yra įtraukiamos į sprendimo priėmimo procesą dėl to, kad vyktų tam tikras socialinis dialogas, tačiau savivaldybės nevaldo kelių, jos nemato viso kelių tinklo ir todėl esą visiškai suprantama, kodėl jų sprendimai nėra lemiami.

LAKD'as aiškina, kad direkcija patiria didžiulį spaudimą asfaltuoti žvyrkelius, ji nuolat gauna prašymus iš savivaldybių, Seimo narių, įvairių institucijų, atskirų gyventojų ir bendruomenių. Kad būtų išvengta interesų konfliktų, o pinigai paskirstyti visoje Lietuvoje tolygiai, LAKD'as naudojasi specialia metodika, kurios pagrindu yra reitinguojami asfaltuotini žvyrkelių ruožai ir sudaroma prioritetinė šių ruožų asfaltavimo eilė.

Prioritetinė eilė formuojama atsižvelgiant į nemažai kriterijų: gyventojų skaičių, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, visuomenės prašymus, ruožo asfaltavimo ekonominius rodiklius ir tai, kaip tuos ruožus vertina savivaldybių tarybos. 2017 m. kovą buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kad kiekvienai savivaldybei būtų numatytas maksimaliai vienodas asfaltuojamų kelių ruožų su žvyro danga kilometrų skaičius.

Tačiau V.Andrejevas neturi atsakymo į klausimus, kodėl Automobilių kelių direkcijos naudojama asfaltuotinų kelių lentelė yra netiksli, joje yra klaidų, ar šios klaidos atsirado dėl objektyvių priežasčių – žmogiškosios klaidos, netikslių arba nepilnų kitų institucijų duomenų bazių, ar duomenimis, kurių pagrindu yra sudaromas asfaltuotinų kelių eiliškumas, galima manipuliuoti ir asfaltuotinų kelių sąrašas yra neskaidrus.

LRT Tyrimų skyrius nuvyko į Jurbarko rajoną ir lygino kelius, kurie svarbūs savivaldybei ir kurie, suvedus visus kriterijus, pasirodė svarbūs LAKD'ui. Jei mažiausiai dviejose grafose pateikta informacija būtų tikslesnė, ji būtų patikrinama dar kartą arba pateikiama be subjektyvių interpretacijų, asfaltuojamų žvyro ruožų prioritetinis sąrašas bent Jurbarko rajone būtų buvęs kitoks.

Baikit jūs juokus krėst, gerbiama žurnaliste. Reiškia, medžiotojai tvarko Lietuvą?, – klausia F.Bakys.

Kelio Nr. 1705 ruožas Mikutaičiai I – Vertimai, gavęs maksimaliai – 20 – savivaldybės tarybos balų, LAKD'o lentelėje yra pažymėtas kaip kelias, kuriuo nevažinėja viešasis transportas. Tačiau tai – klaidinga informacija, nes Vertimų gyvenvietė yra nemaža ir ten visais laikais buvo autobusų stotelė. Kai bendruomenė išvydo LAKD'o lentelę ir pradėjo aiškintis, kaip tai galėjo atsitikti, išsiaiškino, kad klaidą galėjo padaryti vienas Jurbarko savivaldybės darbuotojas. Jis esą nesuvedė į viešojo transporto sistemą tikslių duomenų apie tai, koks yra viešojo transporto tinklas Jurbarko rajone.

Kai Jurbarko rajono Vertimų bendruomenė tokį pat klausimą uždavė LAKD'ui anksčiau, gavo paaiškinimą, kad lentelę rengę valdininkai matė, jog viešasis transportas Vertimų keliu kursuoja.

„Susirašinėjime jie parašė, kad jie matė, kad yra įrašytas, bet kadangi nebuvo išoriniame tinkle, tai jie nusprendė, kad yra neatitikimai, tai tada jie įvertinimo, kad nėra visuomeninio transporto“, – aiškino LRT tyrimų skyriui Irma Savickaitė, Vertimų gyventoja.

LAKD'as atsakomybės už šią klaidą neprisiima ir sako, kad nuo kiekvieno, net žemiausio rango savivaldybės darbuotojo darbo kokybės priklauso galutinis rezultatas. V.Andrejevas, kalbėdamasis su LRT tyrimų skyriumi aiškino, kad, jei paaiškėjus klaidai, LAKD'as būtų pakeitęs asfaltuojamų kelių prioritetinę tvarką, bet kuri kita vietos bendruomenė galėtų kreiptis į Administracinį teismą ir ginčą laimėtų.

V.Andrejevas taip pat pats asmeniškai, LRT tyrimų skyriaus paprašytas, perskaičiavo balus. Jei Vertimų kelias būtų įvertintas kaip kelias, kuriuo važiuoja viešasis transportas, šio kriterijaus neužtektų, kad kelio ruožas būtų asfaltuotas dar šiais metais.

Tačiau tai – ne vienintelis kriterijus, kuris LAKD'o naudojamoje pagal specialią metodiką parengtoje lentelėje yra įvertintas netiksliai.

Prie dar vieno Jurbarko rajono kelio – Nr. 1715, kuris taip pat yra lentelėje, tačiau atsidūrė viena pozicija aukščiau nei Vertimų kelias, įrašyta, kad viešasis transportas juo važinėja, tačiau iš tiesų taip nėra.

Iš visų devynių kriterijų taip pat buvo skirtingai įvertintas ir eismo intensyvumas. Pirminiuose duomenyse Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ant Vertimų kelio yra 211 automobilių per parą. Tačiau galutinėje lentelėje nuo kelio Mikutaičiai I – Vertimai „nubyrėjo“ 11 automobilių. Bendruomenės atstovė teigia, kad jie taip ir nesulaukė Automobilių kelių direkcijos paaiškinimų.

„Mūsų kelias yra antras pagal intensyvumą. Vienas keliukas yra kelių įmonių, gamybinis toks kelias, kur ten tikrai daug automobilių. O mūsų yra įrašyta 200 automobilių per parą. Kada įėjome į vidinę sistemą, ten rašo 211. Kada pradėjome tikrinti visus kelius, kurie Jurbarko rajone yra, tai nuo mūsų kelio kažkodėl nuimta 11 automobilių per parą, nuo kito kelio – 6. Arba tik 2. Ir tada likom nesupratę – kodėl taip skirtingai?“, – aiškina I.Savickaitė.

V.Andrejevas, LAKD'o vadovas, visą kaltę verčia Kelių transporto tyrimų institutui, kuris rengė šią lentelę.

„Kelių transporto tyrimų institutas vedė šiuos balus, aš tai tikrai jų nevedžiau. Jei jūs manęs to klausiate, tai aš asmeniškai prie šitos lentelės nedirbu“, – tokį atsakymą LRT Tyrimų skyriui pateikė V.Andrejevas, LAKD'o vadovas, nors visuose LAKD'o raštuose leidžiama suprasti, kad tai visi sprendimai, ir dėl metodikos, ir dėl to, kuriuos kelius galiausiai asfaltuoti, yra ne Kelių transporto tyrimo instituto, o Kelių direkcijos.

Anot vieno iš LAKD'o raštų, pasirašyto buvusio V.Andrejevo pavaduotojo E.Grinavecko, kelių Nr. 1702 ir Nr. 1706 žvyrkelių ruožai pasirinkti asfaltuoti todėl, kad „nors vienam iš dviejų kelio ruožų patekus į planuojamų asfaltuoti (rekonstruoti) lygiaverčių kelių sąrašą, šie du to paties kelio ruožai, esantys netoli vienas kito, galėtų būti sujungti į vieną arba du atskirus techninius darbo projektus, kelio rekonstravimo darbus atliekant tuo pačiu metu. Valstybinės reikšmės kelių Nr. 1702 Šimkačiai – Stakiai – Graužėnai ruožas (2 vieta rajone) ir Nr. 1706 Raudonėnai – Pamituvys I ruožas (4vieta rajone) sudaro vientisą strateginės reikšmė smaršrutą, kuriuo bus pasiekiama lankytina vieta – urbanistikos paminklas, rezidencinė Raudonės pilis“.

LRT Tyrimų skyrius šiuose kelio ruožuose ieškojo, kas galėtų sudominti turistus, tačiau nieko rasti nepavyko. Keliai Nr. 1702 ir Nr. 1706 tiesiai prie Raudonės pilies neveda, tačiau V.Andrejevas negalėjo paaiškinti, kodėl šie ruožai pažymėti, kaip lankytinos vietos.

Tai suteikė šiems keliams papildomų balų.

Buvusio LAKD'o vadovo pavaduotojo E. Grinavecko pasirašytame rašte minima Raudonės pilis, tačiau kitame tos pačios institucijos rašte minimas visai kitas objektas. LAKD'o paaiškinime, išsiųstame rugsėjo mėnesį, yra rašoma, kad išasfaltavus šiuos kelių ruožus pagerės Raudonėnų piliakalnio pasiekiamumas, o Raudonės pilis jau neminima.

Turistai važiuoja keliu palei Nemuną

Jurbarko rajono Turizmo informacijos skyriaus vadovė Gaiva Mačiulaitienė LRT Tyrimų skyriui sakė, kad Raudonėnų piliakalnis apskritai nėra pritaikytas turistams – jis nei pažymėtas, nei sutvarkytas, kad būtų galima jį apžiūrėti.

„Man tai buvo naujiena. Galvojau, gal ko nors nežinau. Pasitikrinau, ir iš tiesų – tame kelyje lankytinų vietų mes neturime. Visi turistų srautai keliauja keliu Nr. 141, tas, kuris yra valstybinės reikšmės kelias, tas, kuris driekiasi 72 kilometrus palei Nemuną“, – sako G.Mačiulaitienė. Niekas, anot jos, šiuo keliu nevažiuoja į Raudonės pilį, nes šis kelias į ją tiesiai neveda. Kelyje palei Nemuną kas maždaug dešimt kilometrų yra turistų traukos objektai, tad nėra jokios prasmės žmonėms Raudonės pilies ieškoti keliu, kuriame nėra jokių lankytinų objektų.

Teoriškai svarstant, galima būtų manyti, kad galbūt turistai, važiuojantys iš Šiaulių, galėtų asfaltuojamu kelio ruožu pasiekti Raudonės pilį, tačiau G.Mačiulaitienė taip pat tai neigia.

„Keliu nuo Šiaulių pro Paulius vis tiktai paieškos sistema google maps meta važiavimą pro Panemunės regioninio parko lankytojų centrą ir tiesiai veda į 141 numeriu pažymėtą kelią palei Nemuną“, – aiškina Jurbarko rajono Turizmo informacijos skyriaus vadovė.

Jei žvyrkelių Nr. 1702 ir Nr. 1706 ruožai būtų netekę balų už lankytinas vietas, o Vertimų kelias būtų tiksliai įvertintas dėl viešojo transporto, taip pat jei būtų įvertintas ruožų užbaigtumas, Vertimų kelias turėtų pakilti į pirmą arba antrą pozicijas, o keliai Nr. 1702 ir Nr. 1706 apskritai greičiausiai iškristi iš sąrašo. Mat jei būtų asfaltuojamas tik vienas kažkuris šių kelių ruožas, ir vienas, ir antras kelias turėtų gauti prastesnius vertinimus pagal maršruto užbaigimo kriterijų.

V.Andrejevas, kalbėdamasis su LRT tyrimų skyriumi sakė nežinantis kaip atsitiko, kad šioje lentelėje yra tiek klaidų. LAKD'o vadovas negalėjo pateikti paaiškinimų, nors prieš susitikimą jis buvo informuotas, kad bus kalbama apie konkrečius asfaltuojamų žvyrkelių ruožus.

V.Andrejevas taip pat nenorėjo komentuoti kitų sutapimų ir teigė niekada nėra girdėjęs jokių įtarimų dėl savo pavaduotojo E.Grinavecko.

„Girių“ medžiotojų būrelio nariai

Klubo vadovas – buvęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), dabar – VĮ Valstybinių miškų urėdijos specialistas Aleksas Žebrauskas

Klubo valdybos pirmininkas – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis

Valdybos nariai:

Petras Kanapienis, buvęs generalinio urėdo pavaduotojas

Sigitas Girdziušas, „Vakarų medienos grupės“ konsultantas

Mindaugas Lesčius, advokatų kontoros „Leximum“ advokatas

Vytautas Martuzevičius, Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vyr. specialistas

Edmundas Mačieža, buvęs Jurbarko urėdas

Saulius Raudys, personalo atrankos įmonės „Human Industry“ vadovas

Evaldas Balževičius, statybos įmonės vadovas

Nariai:

Kornelijus Alekna, valstybinės miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio darbuotojas

Robertas Ašmontas, miškininkystės įmonės „Timbex“ generalinis direktorius

Faustas Bakys, buvęs Jurbarko miškų urėdas

Artūras Balčius, buvęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjas,

Šarūnas Bėčius, buvęs Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pavaduotojas, dabartinis valstybinės miškų urėdijos darbuotojas,

Saulius Belevičius, Veliuonos girininkas,

Pranas Benetis „Kauno tiltų“ valdybos narys, verslo vystymo direktorius

Rimantas Benetis, Kauno klinikų kardiochirurgas, profesorius, buvęs Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas

Rimantas Bieliauskas, gydytojas

Laimutis Budrys, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. Specialistas

Arūnas Dzedzevičius, Šešuolėlių girininko pavaduotojas

Alfredas Galaunė, valstybinės miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškotvarkai

Marius Gerulaitis, Jūravos girininko pavaduotojas.

Rimantas Glambokas, buvęs Asvejos regioninio parko direktorius

Zbignev Glazko, Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjas,

Sigitas Gražulevičius, buvęs valstybinės miškų urėdijos darbuotojas

Kazys Grybauskas, 2012-2016 metų Seimo narys

Antanas Hofmanas, nusipelnęs Lietuvos miškininkas

Marius Ivanauskas, buvęs Valstybinės miškų tarnybos Miškų apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas

Antanas Kamaitis, Panemunės girininkas

Viktoras Karašauskis, Aplinkos ministerijos Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas

Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas

Robertas Klovas, buvęs Aplinkos ministerijos kancleris, advokatas

Albertas Kučinskas, advokatas

Rytis Kuliešis, medienos įmonės „Stora Enso“ regiono vadovas

Evaldas Kuodaitis, metalo įmonės „Golmatic Kaunas“ vadovas

Ramūnas Lydis, Žemaitijos nacionalinio parko direktorius

Daugirdas Lukoševičius, buvęs Panevėžio urėdas, atleistas už piktnaudžiavimu tarnyba,

Rolandas Masilevičius, buvęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas,

Vygantas Mierkis, buvęs Trakų urėdas

Vydas Adomas Rutka, buvęs Jurbarko urėdo pavaduotojas

Benjaminas Sakalauskas, Zarasų savivaldybės administracijos direktorius, buvęs generalinis urėdas ir buvęs Rokiškio urėdas

Aleksandras Spruogis, buvęs aplinkos ir energetikos viceministras

Arvydas Stakė, Raguvėlės girininkas

Rimantas Šalkauskas, buvęs Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas

Dainius Taukis, valstybinės miškų urėdijos Trakų padalinio vyr. Miškininkas

Evaldas Torau, „Grožio chirurgija“ abdominalinės chirurgijos gydytojas

Justinas Urbanavičius, 2008–2012 metų Seimo narys, buvęs Braziūkų girininkijos girininko pavaduotojas

Valdas Vaičiūnas, valstybinės miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas

Romualdas Vaskela, buvęs Šešuolėlių girininkas

Raimondas Venclovas, UAB „Turto galerija“ vadovas

Stanislovas Žebrauskas, buvęs Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas,

Gintautas Bužinskas, buvęs teisingumo ministras, Utenos kolegijos direktorius.