Tai universiteto taryba nusprendė posėdyje ketvirtadienį, BNS informavo LSMU.
„Įvertinus visą reikalingą ir atnaujinamą informaciją, šis klausimas galėtų būti svarstomas neeiliniame tarybos posėdyje, birželio 13 dieną“, – nurodė universitetas.
LSMU patvirtinto gavęs ir šiuo metu vertinantis Vyriausybės kanceliarijos raštą su nutarimo projektu, pagal kurį mainais už 340 hektarų ploto sklypo Kemėrų kaime, netoli Baisogalos, perleidimą valstybei mokyklai būtų suteikti kiti sklypai tame pačiame rajone.
„Vyriausybės nutarime įvardintas žemės sklypo paėmimas ir kitų suteikimas neabejotinai pareikalautų universiteto veiklos pokyčių, taip pat sukels nuostolių bei papildomų veiklos išlaidų tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiais“, – teigė LSMU.
BNS turimi Vyriausybės kanceliarijos dokumentai rodo, kad mainais už 340 hektarų ploto sklypą aukštajai mokyklai svarstoma perduoti šešis 352,1 hektaro ploto netoli Šeduvos ir Baisogalos esančius atskirus žemės sklypus.
Penkis iš jų, kurių bendras plotas 339,5 hektaro, šiuo metu valstybė nuomoja Turto banko valdomai ir privatizuojamai galvijų auginimo veislei ir mėsai bendrovei „Genetiniai ištekliai“. Pastaroji sako, kad sklypų, kurių didžioji dalis naudojama avims ganyti ir gaminti pašarus, paėmimas sustabdytų jos avininkystės padalinio veiklą ir dėl to kreipėsi į institucijas.
Pagal Vyriausybės nutarimo projektą „Rheinmetall“ gamyklai planuojamą skirti sklypą iš LSMU norima perimti liepos 1 dieną, o šešis sklypus universitetui suteikti birželio 17 dieną.
Universitetas teigia, kad jo ir „Rheinmetall“ koncerno atstovai nebuvo susitikę ir „nėra turėję jokio tiesioginio kontakto“.
LSMU rektorius Rimantas Benetis praėjusią savaitę BNS sakė, kad universitetas šiuo metu skaičiuoja Baisogaloje esančio padalinio – Gyvulininkystės instituto – ūkio perkėlimo kaštus ir galimus nuostolius bei neatmetė, kad mokykla iš Vyriausybės gali prašyti ir finansinės kompensacijos.
LSMU pagal panaudos sutartį aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį šiuo metu valdo kelis didelius valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir „Rheinmetall“ gamyklai perduodamą 340 ha ploto sklypą. Juose auginami pašarai gyvuliams, genofondo (nykstančios arba kritinės veislės) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.
Balandžio viduryje Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradėjo derybas dėl investicijų sutarties. Ji ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis.
