Iš pirmo žvilgsnio, dabar Luhanske viskas po truputį grįžta į savo vietas – gatvėse ir restoranuose nemažai žmonių, o vyrų su automatais viešumoje beveik nematyti. Tiesa, kol kas nėra atkurtas tramvajų eismas.
Suprasti akimirksniu
- Luhanske gyvenimas normalizuojasi, bet regiono valdžiai bei gyventojams desperatiškai trūksta pinigų
- Norėdama užpildyti biudžeto skyles, Luhansko valdžia ėmėsi nacionalizacijos
- Populiariausi verslai Luhanske - valiutos keitimas ir keleivių pervežimas
Jau greitai bus metai, kaip apsišaukėliška „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) naudojasi rusišku rubliu. Per šį laiką kainos taip pat tapo rusiškomis, tačiau atlyginimai bei pensijos toli gražu nepasiekė net ir rusiško minimumo lygio.
Norėdama užpildyti kiaurą iždą, LLR valdžia jau nusprendė nacionalizuoti vietos turgavietes, kuriose sukasi didžiausi grynųjų pinigų kiekiai.
Tiesa, čia esančių didelio masto įmonių, kurių savininkai sėdi Kijeve, separatistai kol kas neliečia.
Vienintelis stambusis Luhanske nacionalizuotas verslas – prekybos tinklas „ATB“, dabar pervadintas į „Narodnii“.
Kalbama, kad šias parduotuves dabar valdo pseudorespublikos vadovo Igorio Plotnickio šeima. Kai kuriose šio tinklo parduotuvėse prekės, pagamintos LLR, yra pažymėtos specialiu ženklu. Vis dėlto, tokių prekių nėra daug – daugiausiai tai duona, makaronai, padažai ir aliejus.
Tačiau LLR teritorijoje esančioms gamykloms vis dar tenka naudoti iki okupacijos naudotas pakuotes, tad, pavyzdžiui, vienas majonezo gamintojas ant įpakavimo esantį užrašą „Ukraina“ nubraukęs juodu markeriu ir vietoje jo parašęs LLR.
Vieni iš populiariausių verslų separatistiniame regione yra valiutos keitimas ir banko kortelėse esančių pinigų išgryninimas bei keleivių pervežimas. Daugiausiai reklamuojamos maršrutų į Ukrainos miestus kryptys, tiesa, autobusai reguliariai vyksta ir į Maskvą.
Nors po nepriklausomybės paskelbimo iš LLR dalis gyventojų ir išvyko į likusią Ukrainos dalį arba Rusiją, tačiau egzistuoja ir pseudorespubliką naujaisiais namais nusprendusių pasirinkti asmenų dalis – daugiausiai tai ne itin geros reputacijos asmenys iš Ukrainos ir aplinkinių šalių bei nuo skolų išmušinėtojų bėgantys rusai.
Nors skolininkai iš Rusijos LLR yra palyginti naujas reiškinys, tačiau, tikėtina, kad tokių asmenų skaičius gali augti gilėjant ekonominei krizei pačioje Rusijoje.
60 kv. metrų trijų kambarių remontuotas butas Luhansko centre kainuoja apie 20 tūkst. dolerių.
Luhanske rusai gali rasti darbą su panašiu atlyginimu kaip ir Rusijos provincijoje, o butai separatistiniame regione nepalyginamai pigesni.
60 kv. metrų trijų kambarių remontuotas butas Luhansko centre kainuoja apie 20 tūkst. dolerių, 23 kv. metrų studija gyvenamajame miesto rajone – apie 2800 dolerių.
Tiesa, einant antriems karo Rytų Ukrainoje metams, tiek Luhanske, tiek Donecke vis stipresnė darosi vietos gyventojų apatija. Vidutinis mėnesinis atlyginimas nevalstybiniame sektoriuje Luhanske siekia 5000 rublių (daugiau nei 63 Eur) o pensija prasideda nuo 1800 rublių (23 Eur), tad išgyventi žmonėms čia tikras iššūkis.
