Tikimasi, kad pasibaigus krizei gamyklos veikla kaip tik sutaptų su kilsiančiu nauju statybinių medžiagų poreikiu, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Dabar ieškome arba finansinių institucijų, kurios suteiktų paskolą, arba partnerių, kurie, investavę lėšų, galėtų tapti įmonės akcininkais“, – sako „Luido keramika“ generalinis direktorius Ričardas Dapkus, teigiantis, kad po poros metų prognozuojamas statybinių medžiagų poreikio padidėjimas tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse valstybėse turėtų sutapti su gamyklos atidarymu.
Anot jo, konsultantai iš Austrijos tvirtina, kad projektas pradedamas tinkamu laiku, kai laukiama statybinių medžiagų paklausos atsigavimo, ir mano, kad investuotojus pavyks rasti greičiau nei per pusmetį.
Užsienio ekspertų vertinimais, „Luido keramikos“ mineralinės izoliacinės medžiagos savikaina turėtų būti mažesnė už konkurentų maždaug trečdaliu. Investicijos, prognozuojama, atsipirktų per 5,5–6 metus.
„Išskyrus „Paroc“, kitų gamintojų aplinkui nėra, o statybos pramonė po poros trejeto metų turėtų atsigauti. Ypač ta, kuri padeda sumažinti energijos išlaidas“, – neabejoja R.Dapkus.
„Paroc“ generalinis direktorius Jonas Liubertas būsimų konkurentų nenorėjo vertinti: „Statybų pakilimas kitąmet galėtų prasidėti. Tačiau tokio bumo kaip 2008 metais vargiai sulauksime“, – abejoja jis.
Nors Latvijoje ir Estijoje mineralinės vatos gamintojų nėra, „Paroc“ vadovas primena, kad jų yra Lenkijoje, Baltarusijoje, Skandinavijoje.
Teikdama paraišką dėl mineralinės vatos gamybos finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) fondų „Luido keramika“ nurodo, jog gamyklą apsispręsta statyti, kai buvo sukurtos technologijos, leidžiančios izoliacines medžiagas gaminti iš statybinio molio ir smėlio žaliavos.
„Luido keramika“ nėra antrinė restruktūrizuojamos Vilniaus statybos, kelių tiesimo bei remonto bendrovės „Luidas“ įmonė, susiję tik jos akcininkai. Todėl „Luido“ restruktūrizavimas nesukliudė gauti ES paramą – restruktūrizuojamoms ar bankrutuojančioms bendrovėms ES parama neteikiama.
