„Luminor“ vyriausiosios analitinės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, šiuo metu Europoje veikia šiltnamio efektas – Europos centrinis bankas skatina bloko ekonomikas, todėl palūkanų norma, kaip sakė ekonomistė, yra fiksuota „žemiau plintuso“ ribos.
„Investuotojai yra per daug orientuoti į rizikingas investavimo priemones, ir tai gali privesti iki burbulų susiformavimo tam tikrose turto klasėse“, – analitinė aiškino, kad esant žemoms palūkanų normoms investuotojai ieško vis rizikingesnių investicijų, iš kurių galima daugiau uždirbti.
Konkrečių turto klasių, kur galbūt formuojasi burbulai, įvardinti ji negalėjo.
„Burbulą visi pamato tik tada, kai jis sprogsta. Dabar yra netvari aplinka, pajamingumų medžioklė skatina pirkti rizikingesnį turtą. Tam tikrose šalyse formuojasi potencialūs nekilnojamojo turto burbulai. Kitose šalyse yra akcijų burbulai. Konkrečiai sunku įvardinti. Yra rizikingoji Kinija, kur jau, galima sakyti, yra nekilnojamojo turto, kredito burbulai“, – aiškino analitikė.
Be to, pažymėjo analitikė, valstybių skolos per laikotarpį, prabėgusį po krizės, nesumažėjo.
Mūsų pramonė yra žemos pridėtinės vertės, ji remiasi pigia darbo jėga. Šiuo pranašumu konkuruoti ilgai negalėsime, – kalbėjo analitikė.
„Pačios ekonomikos konkurencingumo neatgavo, kol tęsiasi šiltnamis, yra viskas gerai, tačiau, kai situacija reikšmingai pasikeis, prasidės tikrieji iššūkiai. Valstybių skolos nesumažėjo“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Kalbėdama apie Lietuvos ekonomiką, analitikė aiškino, kad pastaraisiais metais ekonomikos augimą lėmė namų ūkių vartojimas.
„Tuo tarpu eksporto situacija buvo labai sudėtinga ir ji atsigavo tik šiemet. Šiemet ekonomikos augimas buvo subalansuotas – augome tiek eksporto, tiek vidaus vartojimo ir investicijų stumiami į priekį“, – aiškino analitikė.
Tačiau didžiąją dalį Lietuvos eksporto sudaro būtent lietuviškų prekių eksportas, kurį generuoja Lietuvos pramonė.
„Kyla labai daug nerimo. Mūsų pramonė yra žemos pridėtinės vertės, ji remiasi pigia darbo jėga. Šiuo pranašumu konkuruoti ilgai negalėsime, nes darbo jėgos dabar labai trūksta, ir yra kitų šalių, kur darbo jėga yra pigesnė ir jos yra daug daugiau“, – aiškino I.Genytė-Pikčienė.
„Prarandame konkurencingumą“
I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad kiekvienais metais prekę pagaminti Lietuvai kainuoja brangiau ir brangiau, tai yra smarkiai mažėja produktyvumas.
„Technologijos negerėja ir mes prarandame savo konkurencingumą. Situacija yra prasta ir ją reikia keisti. Džiugu, kad antrąjį ketvirtį šoktelėjo produktyvumo lygis. Iš dalies tą rodo sumažėjęs dirbančiųjų skaičius, bet verslas taip pat bando prisitaikyti“, – aiškino analitikė.
Jai nerimą kelia tai, kad investicijos auga nepakankamai.
„Lietuva iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, bet vis tiek tai yra nepakankamai besivejančiai valstybei. Norėdami prisivyti tokias šalis kaip Airija, turėtume investuoti daug daugiau, kad panaikintume savo atsilikimą“, – sakė „Luminor“ ekonomistė.
Tiesa, Lietuva nemažą technologinės pažangos dalį importuoja per tiesiogines užsienio investicijas, „todėl viskas nėra taip blogai“.
Analitinės teigimu, kol tęsis Europos centrinio banko pinigų skatinimo politika, ekonomikoje bus ramus etapas.
„Nors niekas nėra apsaugotas nuo force majeure. Besitęsianti kiekybinio skatinimo pinigų politika nukels reikšmingesnius iššūkius bent jau po 2019 metų“, – pabrėžė I.Genytė-Pikčienė.
Lietuva bus turtinga, Latvija – dar ne
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidalijo įdomiu faktu. Pasirodo, kad po 2020 metų, kai Lietuvai bus sumažinta Europos Sąjungos finansinė parama, kaimynai latviai vis dar gaus tiek pat.
„Kita grėsmė yra 2020 metai. Lietuva taps per daug turtinga, tad gaus mažiau struktūrinės paramos. O Latvija vis dar bus traktuojama kaip mažiau išsivystęs regionas, – aiškino analitikas. – Latvių yra toks pats vidaus produktas, bet jie yra brangesni, todėl ten yra sunkiau gyventi, brangiau, tai jie gaus tiek, kiek iki šiol, o mes būsime traktuojami kaip jau turtingi.“
Tiesa, jis pateikė ir kelis priešingai kalbančius faktus. Tarkime, vidutinis atlyginimas Kinijos miestuose jau aplenkė vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Negana to, minimalus darbo užmokestis kitais metais net Rumunijoje, kuri yra viena skurdžiausių Europos Sąjungos valstybių, bus didesnis nei Lietuvoje.
