Šiemet kovą bankas prognozavo, jog šiais metais ekonomika augs 1,8 proc., o kitąmet – 5,5 procento.
Pasak „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico, kovą tikėtasi, kad išliks didesnė baimė dėl pandemijos neapibrėžtumo, o tai stabdys vartojimą.
„Visos institucijos gerino šių metų prognozes, nes buvo labai didelis neapibrėžtumas, daugelis tikėjosi, kad ekonomikos didysis atsigavimas ateis tik kitais metais, o ne šiais. Bet matome, kad žmonės greičiau adaptavosi prie karantino suvaržymų ir neliko baimės dėl pandemijos“, – žurnalistams sakė Ž.Mauricas.
„Ir investicijos žymiai geriau atrodo, negu galėjo, ir aišku, bendras pirmojo ketvirčio rezultatas, nes jis buvo neįprastai geras“, – pridūrė jis.
Ž.Maurico vertinimu, Lietuvos ekonomika demonstruoja išskirtinį atsparumą COVID-19 krizei, tačiau didėjančios nekilnojamojo turto kainos, sparčiai auganti infliacija bei nesubalanduota darbo rinka gali išstumti Lietuvą iš tvaraus ekonomikos augimo kelio.
Anot ekonomisto, požiūris, jog Lietuvai pavyko išvengti krizės, gali sukelti neigiamų pagundų. Pavyzdžiui, spartų būsto kainų augimą skatina populiari nuostata, kad jos ateityje tik augs dėl į ekonomikos skatinimą įlietų lėšų. Tai į rinką pritraukia spekuliantų, kurie sukelia perteklinę būsto paklausą, tuo pačiu ir kainas.
„Jei tiki tuo naratyvu, atsiranda nekilnojamo turto kainų burbulo grėsmė, nes jei tiki, kad krizės nebebus, gali mokėt didesnę kainą. (...) Proto šalto nereikia prarasti ir ypač žiūrint skelbimų kainų augimas, pavyzdžiui, Palangoje 40 proc., yra įspūdingas“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, taip pat pastebimas vidutinis butų ploto mažėjimas. Anot Ž.Maurcino, augant vieno kvadratinio metro kainai, didėja pagunda sumažinti būstą. Be to, išpūtus kainų burbulą galima netekti daug talentų, nes pastarieji kelsis gyventi į miestus, kur būstas bus pigesnis.
Pasak Ž.Maurico, spartus būsto kainų bei darbo užmokesčio augimas gali padidinti ir infliaciją, o tai būtų pavojingas kelias Lietuvai.
„Vyrauja naratyvas, kad kainos kyla visur, dėl to, kad spausdinami pinigai ir kodėl gi mums irgi nepakėlus kainų. Jei tai įsivyraus, galime išpūsti kainų burbulą, ta infliacija bus pakankamai didelė šių metų pabaigoje“, – sakė Ž.Mauricas.
Anot jo, galimybė valstybei pigiai pasiskolinti taip pat sukelia rizikų, kad pinigai nebus efektyviai išnaudojami, be to, Lietuva jau dabar išsiskiria regione pagal valstybės skolos augimą.
Ž.Maurico teigimu, Lietuvos ekonomikos augimą gali pristabdyti darbuotojų trūkumas. Anot jo, darbo rinkoje susidarė paradoksali situacija, kai tuo pat metu yra rekordiškai daug laisvų darbo vietų ir sąlyginai aukštas nedarbo lygis.
Pasak ekonomisto, tai lemia staigūs ekonomikos struktūros pokyčiai, pavyzdžiui, išaugusi elektroninė prekyba ir smukęs turizmoas, karantino ar darbuotojų migracijos suvaržymai bei parama, paskatinusi dalį darbuotojų negrįžti į darbo rinką.
Ž.Mauricas pastebi, jog dauguma ekonomikos skatinimo priemonių yra nukreiptos į situacijos išsaugojimą, tačiau Lietuvai nepakanka išlaikyti „status quo“.
Galiausiai Lietuva turėtų atverti savo ekonomiką, atsisakant perteklinių karantino ribojimų bei ekonomikos skatinimo priemonių, mano „Luminor“ ekonomistas.
Pasak „Luminor“, vartojimo prekių ir paslaugų kainos šiemet turėtų augti 3,5 proc., o kitąmet – 2,8 proc. Vidutinis metinis nedarbo lygis šiemet turėtų pasiekti 7,5 proc., o 2022 metais – susitraukti iki 6,8 procento.
Vidutinis darbo užmokestis, prognozuoja „Luminor“, šiemet ir kitąmet augs po 9 procentus.
