Neteko didelės sumos
Trumpa priešistorė. Į Dalios (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) feisbuko paskyrą buvo įsilaužta. Vėliau tai bandyta daryti pakartotinai, tačiau socialinio tinklo atstovai į jos kreipimąsi nesureagavo.
Po kelių savaičių ji el. pašto dėžutėje sulaukė žinutės, kad jos profiliui buvo užsakytos reklamos (angl. „ads“) ir rezervuota suma – 660 Eur.
Moteris iškart kreipėsi į „Luminor“ banką, kurio klientė yra, ir užblokavo turimą kortelę, kuria atliekami mokėjimai. Ji tvirtina, kad minėtos kortelės duomenų feisbuko paskyroje nebuvo suvedusi. Feisbuko paskyros užblokavimo laikotarpiu, t. y. nuo 2022-08-25 iki 2022-09-08, internetu taip pat nieko nepirko, tačiau tikrinosi sąskaita jungdamasi prie el. bankininkystės per Smart ID.
„Su programa Smart ID joks mokėjimas taip pat nebuvo patvirtintas. Tikėtina, kad kortelės duomenys, reikalingi mokėjimui atlikti, tiesiog yra „nutekėję“ internetinėje erdvėje, atliekant ankstesnius internetinius užsakymų apmokėjimus ar pan. Galbūt per feisbuko paskyrą buvo prisijungta su kažkokia „kenkėjiška“ programa ir tokiu būdu nuskaityti bankinės kortelės duomenys“, – svarstė ji.
Tačiau, pasak Dalios, „smagiausia“ šios istorijos dalis yra ta, kad apie sukčių planuojamus nuskaityti pinigus pranešė bankui iškart vos pastebėjo, kad rezervuota tokia jai didelė suma. Visgi bankas jai atsakė negalintis atšaukti pavedimo, nors pavedimas neįvykdytas, o tik rezervuotas.
Ne pirmas atvejis
Dalia pasakojo užpildžiusi ir pateikusi bankui paraišką apie šios situacijos išnagrinėjimą, tačiau, kaip ją informavo konsultantė telefonu, paraiška nagrinėjama iki 30 dienų.
„Toks atvejis turėtų būti prioritetinis ir nagrinėjamas iškart čia ir dabar, atsižvelgiant į tai, kad suma tik rezervuota, o ne reikalingas pavedimo atšaukimas. Išeina taip, kad bankas negali apsaugoti asmens piniginių lėšų jo asmeninėje sąskaitoje net ir tuo atveju, jei suma tik rezervuota, mokėjimas neįvykdytas ir kreiptasi laiku. Tai kokiu būdu bankas apsaugos turimas lėšas šiame banke ateityje? – retoriškai klausia Dalia.
Dėl šio įvykio ji kreipėsi ir į policiją.
15min neseniai rašė apie tai, kad iš „Swedbank“ kliento kortelės mįslingai iškeliavo 1000 Eur. Tuomet 15min perklausė Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, ar jam žinomas šis atvejis, tačiau jis teigė, kad įvykių, susijusių su konkrečiu asmeniu, komentuoti negali.
Po šio straipsnio į 15min kreipėsi dar vienas galimai panašiai nukentėjęs asmuo, teigdamas, kad jo atveju pinigai nuskaičiuoti mįslingoje parduotuvėje Singapūre.
Jis parašė skundą dėl pinigų, kurie esą tris paras buvo rezervuoti banke, grąžinimo, o galiausiai, kaip teigia skaitytojas Aleksas (vardas redakcijai žinomas, bet pakeistas), nukeliavo sukčiams. Jo atveju bankas patvirtino, kad savo kaltės situacijoje neįžvelgė.
„Luminor“: bankas negali atšaukti tokio mokėjimo
„Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas 15min tvirtino apgailestaujantis, kad jų klientė Dalia buvo viena tų, kuriai teko susidurti su nemalonia situacija.
„Tiesa, konkretaus atvejo pakomentuoti negalime dėl kliento duomenų apsaugos reikalavimų, tačiau iš aprašytos situacijos galime spręsti, kad operacija buvo atlikta naudojant mokėjimo kortelę. Deja, bet tuo atveju, kai mokėjimas atliekamas naudojant mokėjimo kortelę ar jos duomenis, bankas negali atšaukti ar panaikinti pinigų rezervacijos arba nevykdyti operacijos iš viso, net jeigu ir gaunamas prašymas tai padaryti“, – aiškino jis.
Pasak L.Sadecko, jeigu operacija būtų atlikta ne mokėjimo kortele, o darant pavedimą per interneto banką, ją dar būtų galima atšaukti, klientui greitai sureagavus ir apie sukčiavimo atvejį pranešus bankui bei teisėsaugai.
„Mokėjimo kortelės duomenis svarbu saugoti taip pat kaip ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis, o įtarus, kad juos sužinojo kiti asmenys, reikėtų nedelsiant užblokuoti kortelę interneto ar mobiliajame banke“, – patarė jis.
Lietuvos bankas: ginčų daugėja
Finansų rinkos dalyviai, įskaitant bankus, naudoja tarptautiniu mastu patvirtintas ir pripažintas klientų identifikavimo priemones. Lietuvos banko Lietuvos banko atstovas komunikacijai Giedrius Šniukas 15min teigė, kad populiariausios – kodų generatoriai, programėlės, kaip SMART ID, biometrinės priemonės, mobilusis parašas.
„Svarbu ir tai, kad inicijuojant bet kurią mokėjimo operaciją yra taikoma bent dviejų lygių apsaugos sistema: žinau (slaptažodis, pin kodas), turiu (kodų generatorius, telefonas, mobilusis parašas, kortelė), esu (piršto antspaudas, balso atpažinimas, akies tinklainės ir rainelės nuskaitymai). Šių priemonių patikimumu neturime pagrindo abejoti“, – tvirtina G.Šniukas.
Jo teigimu, tam, kad bankas galėtų vertinti aprašomus atvejus, pirmiausia reikėtų išnagrinėti kiekvieno iš jų priežastis. Tam būtina išklausyti abi puses – tiek bankus, tiek klientus.
„Pastebime, kad ginčų, kilusių dėl elektroninėje erdvėje įvykdytų mokėjimo operacijų, kuriomis sukčiai siekė apgaulės būdu išvilioti vartotojų pinigus, daugėja“, – pripažįsta Lietuvos banko atstovas.
2021 m. nagrinėtų ginčų atvejais vartotojai ginčijo mokėjimo paslaugų teikėjų veiksmus, kad šie negrąžino į sukčių sąskaitas pervestas lėšas, nesiėmė pakankamai priemonių bei veiksmų tokias operacijas sustabdyti, atšaukti ar atsisakė inicijuoti lėšų grąžinimo procedūrą dėl ginčijamų mokėjimo operacijų pagal tarptautinių mokėjimo kortelių organizacijų taisykles. Kiekvienas toks atvejis yra nagrinėjamas individualiai.
„Kilus tokio pobūdžio ginčui, kai gyventojas reikalauja iš finansų rinkos dalyvio grąžinti išviliotus pinigus, mokėjimo paslaugų teikėjas privalo įrodyti, kad mokėjimo operacija buvo autorizuota, t. y. kad ją patvirtino klientas. Jeigu ji nebuvo autorizuota, mokėjimo paslaugų teikėjas turi grąžinti mokėtojui operacijos sumą, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad ji buvo atlikta dėl mokėtojo sukčiavimo, tyčios arba didelio neatsargumo“, – aiškino G.Šniukas.
Pasak jo, sukčiai nuolat tobulėja ir ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš žmonių ar įmonių, todėl pirmiausia reikia laikytis finansinio ir kibernetinio atsargumo priemonių.
Svarbu įsidėmėti:
- Būkite atidūs – niekada nesijunkite prie savo finansų įstaigos spausdami el. paštu ar žinute atsiųstas nuorodas ir netvirtinkite mokėjimų, kurių patys neinicijavote, saugokite jautrius duomenis ir jų neatskleiskite.
- Jei patekote į sukčių spąstus, nedelsdami susisiekite su mokėjimo įstaiga, bendradarbiaukite ir pateikite visą reikalingą informaciją. Jei su mokėjimo paslaugų teikėju susitarti nepavyksta, kreipkitės į Lietuvos banką – sukčiavimo atvejais individualiai vertinamos visos aplinkybės, todėl pateikite specialistams kuo išsamesnę informaciją.
„Siekdamas apsaugoti vartotojus, Lietuvos bankas finansų rinkos dalyviams nuolat teikia rekomendacijas, vertina geriausią rinkos praktiką atitinkančias prevencijos priemones, skatina finansų rinkos dalyvius jas įsidiegti. Lietuvos bankas taip pat siekia prisidėti prie finansinių paslaugų vartotojų atsparumo sukčiavimui didinimo“, – teigė G.Šniukas.
