Sausį biudžetinėje sferoje už minimalią algą dirbančių žmonių buvo beveik 9 proc. Per porą mėnesių liko tik kiek mažiau nei 6 proc. Įstatymą, draudžiantį valstybės ir savivaldybių specialistams mokėti minimalią algą, Seimas jau priėmė – vasarį įsigaliojęs naujas Valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas numatė specialistams didesnę minimalią algą.
Biudžetininkų MMA – didesnė
„Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse, kuris turi įsigalioti 2017 m. liepos 1 d., numatyta minimaliąją mėnesinę algą mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, rengiant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą į tai buvo atsižvelgta ir specialistams bei kvalifikuotiems darbuotojams minimalūs pareiginės algos dydžiai numatyti iki 13,3 procento didesni už MMA“, – 15min aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė.
Dėl to mažiausiai apmokamų kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestis jau paaugo. „Specialistams darbo užmokestis jau 2017 metais turėjo padidėti nuo 10 iki 37 eurų per mėnesį. Turintiems profesinio darbo patirtį 10 ir daugiau metų ir iki įstatymo įsigaliojimo gavusiems MMA, pareiginė alga didėja 50 eurų“, – aiškino V.Baliukevičiūtė.
Iki vasario specialistams tarnybiniai atlyginimai buvo nustatomi dar 1993 metų Vyriausybės nutarimu. Pagal jį didžiosios daugumos specialistų tarnybinių atlyginimų schemų minimalūs dydžiai buvo lygūs MMA.
„Įsigaliojus įstatymui, B lygio (būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis įšsilavinimas ar specialusis vidurinis) specialisto, turinčio iki 2 metų profesinę darbo patirtį, mažiausias pareiginės algos schemoje numatytas 395 eurų dydis (t.y. 15 eurų didesnis už MMA (dabar ji siekia 380 eurų)“, – tikino V.Baliukevičiūtė.
Valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas aktualus 180 tūkst. žmonių (įskaitant ir mokytojus).
MMA gauna vis mažiau biudžetininkų
Įsigaliojus naujam įstatymui, pagal kurį didėja biudžetininkams mokami minimumai, sumažėjo minimalų darbo užmokestį gaunančių darbuotojų skaičius. „Sodros“ 15min pateiktais duomenis, šių metų sausį MMA gaudavo 15 tūkst. biudžetinio sektoriaus darbuotojų (8,7 proc. visų darbuotojų).
Specialistams bei kvalifikuotiems darbuotojams minimalūs pareiginės algos dydžiai numatyti iki 13,3 procento didesni už MMA.
Tuo metu kovą MMA gavėjų skaičius biudžetiniame sektoriuje jau nesiekė nė 10 tūkst. – 5,7 proc. visų sektoriaus darbuotojų skaičiaus.
Atitinkamai padaugėjo ir daugiau nei MMA gaunančių darbuotojų. Sausį didesnį nei minimalų darbo užmokestį gaudavo 157 tūkst. žmonių, kovą – jau 166 tūkst.
Nebiudžetiniame sektoriuje MMA gavėjų dalis yra ne daug didesnė (8,4 proc.), tačiau, vertinant absoliučiais skaičiais, jų yra 6 kartus daugiau nei biudžetiniame sektoriuje. „Sodros“ duomenimis, kovą MMA gaunančių darbuotojų Lietuvoje buvo 64 tūkst.
Daliai jų nuo liepos darbdaviai MMA mokėti nebeturės teisės.
Minimumas – tik nekvalifikuotiems
Jeigu naujasis Darbo kodeksas bus priimtas, nuo liepos pirmosios darbdaviai minimalų uždarbį galės mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Tiesa, kas yra nekvalifikuotas žmogus, nėra iki galo aišku. Be to, nenurodyta, kiek kvalifikuotiems žmonėms mokamas atlyginimas viršys MMA.
Dėl to, bent jau teoriškai, darbdaviai galės algą darbuotojams kilstelėti, tarkime, euru, ir taip nepažeisti įstatymo. Tokią grėsmę numatė ir šį siūlymą rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kai kurių ekspertų nuomone, dėl tokio naujo reikalavimo paprasčiausiai sumažės visu etatu dirbančių darbuotojų, ir jie gaus tiek pat, kiek ir anksčiau.
Ekspertas: viešasis sektorius nėra geras pavyzdys
„Čia turbūt tokių įstatymų pataisų autoriai bando užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai tarkime, mažesniame miestelyje yra tik viena ar dvi įmonės ir jos gali mokėti minimalų atlyginimą net ir kvalifikuotiems darbuotojams“, – 15min kalbėjo Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, atlyginimų reguliavimas viešajame sektoriuje nėra geras pavyzdys, nes sistema nėra motyvuojanti.
„Ten reguliuojami atlyginimai, bet iš esmės nėra diferenciacijos priklausomai nuo to, kaip dirba tie darbuotojai – tiek mokytojai, tiek teisėjai. Ten yra priedų sistema, bet, deja, yra išliekanti problema, kai labai motyvuotas, kvalifikuotas ir gerai savo funkcijas atliekantis darbuotojas gauna tik vidutiniškai tiek, kiek uždirba tos kategorijos darbuotojai“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, per „tokį grubų atlyginimų reguliavimą“ specialistams yra užkertamas kelias ateiti dirbti į viešąjį sektorių.
„Pavyzdys: Konkurencijos tarybos teisininkas. Turi reikalingą išsilavinimą, išlaikęs egzaminus, uždirba tiek, kiek nustatyta. Bet, jeigu nori pritraukti aukščiausios kvalifikacijos teisininkus, kurie turi tarptautinės patirties ir galėtų tinkamai atstovauti valstybės interesams sudėtingose bylose, jau beveik nėra galimybės jam mokėti tokio atlyginimo, kokį jis gauna privačiame sektoriuje. Teisininkas nelygus teisininkui, kaip ir mokytojas nelygus mokytojui“, – pridūrė N.Mačiulis.
