Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas mano, jog nėra garantijų, kad kuri nors Lietuvos fintech įmonių niekada neatsidurs „pakely kokio nors didelio tarptautinio skandalo“.
„Ar gali būti, kad iš 130 Lietuvoje veikiančių finansų technologijų įmonių galimai kažkur pasitaikys vėl pakely kokio nors didelio tarptautinio skandalo, garantuoti negalime. Ar turime duomenų apie pradėtus tyrimus? Ne“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė LB atstovas.
Tuo metu centrinio banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorės Jekaterinos Govinos teigimu, Lietuvos įmonės yra minimos smulkiuose tyrimuose, bet ji abejoja, kad jie „išsilies“ į tarptautinį skandalą.
„Tokių, kur galbūt liečia kitas valstybes, kitas teritorijas, kur kitos šalyse atlieka irgi kažkokius tyrimus dėl tam tikrų įstaigų, kurios veikia ir Lietuvoje, jų yra. Mes su tomis šalimis bendradarbiaujame. Ar tai išsilies į kažkokį tarptautinį skandalą, drįsčiau abejoti. „Wirecard“ atvejis yra rezonansinis. Tokio pobūdžio tarptautinių skandalų rezonansinių atvejų drįsčiau teigti, kad neturėtų daugiau būti“, – komitete teigė J.Govina.
Ji pabrėžė, kad daugiau Lietuvos įmonių, be „Finolita Unio“, neturi sąsajų su „Wirecard“.
„Su „Wirecard“ daugiau susijusių kažkokių įmonių ar panašiai daugiau jokių nei tyrimų, nei sąsajų Lietuvoje neturėtų būti“, – sakė J.Govina.
Su „Wirecard“ daugiau susijusių kažkokių įmonių ar panašiai daugiau jokių nei tyrimų, nei sąsajų Lietuvoje neturėtų būti.
LB vadovas Gediminas Šimkus, vertindamas „Wirecard“ skandalo sąsajas su Lietuva, siūlo situacijos nedramatizuoti ir nemanyti, kad Lietuvos fintech rinkos priežiūra yra skylėta.
„Yra geros kelių eismo taisyklės, yra budrūs ir atsakingi policininkai, bet vis nutinka ir nutinka tų avarijų“, – teigė G.Šimkus.
„Svarbu nedramatizuoti. Nemanau, kad mes sėdime ant bombos“, – pridūrė jis.
Gegužės viduryje paaiškėjo, kad Lietuvos fintech įmonė „Finolita Unio“ dalyvavo „Wirecard“ pinigų plovimo schemoje.
Anot „Financial Times“, per „Finolita Unio“ atlikta apie 100 mln. eurų vertės pervedimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. FT šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio „Finolito Unio“ akcininkė Singapūro bendrovė „Senjo“ iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.
