FED mažina palūkanų didinimo tempą
Antrą kartą iš eilės sušvelnėjusi infliacija JAV akcijoms bent jau laikinai davė stiprų teigiamą impulsą, o FED pagaliau sumažino savo agresyvų pinigų politikos griežtinimo tempą. Lėtėjanti lapkričio infliacija padeda FED prezidentui J.Powellui ir jo FOMC kolegoms palūkanų normą pakelti 50 bazinių punktų – iki 4,5 proc.
Norėdamas įtikinti investuotojus, kad tai nėra švelninantis pinigų politikos posūkis ir komitetas per anksti nenutrauks kovos prieš infliaciją, FED padidino 2023 m. prognozuojamą didžiausią palūkanų normą nuo 4,6 iki 5,1 proc. J.Powellas pabrėžė, kad jokių mažinimų nebus, kol FED nebus įsitikinęs, jog infliacija užtikrintai artėja prie 2 proc. tikslo.
Prognozuojamas palūkanų normos pikas 2024 m. taip pat kilstelėtas nuo 3,9 iki 4,1 proc., BVP augimas 2023 m. sumažintas iki 0,5 proc., o prognozuojamas nedarbo lygis ir infliacija taip pat šiek tiek padidinti.
Recesijos tikimybė didesnė nei gali atrodyti
Niujorko federalinio rezervų banko recesijos tikimybės modelis, kuris, kaip pagrindinį rodiklį, naudoja pajamingumo kreivę, per ateinančius 12 mėn. įvardija 38 proc. nuosmukio tikimybę. Kitaip tariant, tikimybė, kad ekonomika nuosmukio išvengs, vis dar yra didesnė.
Tačiau per daug nuraminti tai neturėtų. Pagal „DataTrek Research“ ataskaitą, visų 9 recesijų metu nuo 1960 m., išskyrus dvi, 30 proc. recesijos tikimybė reiškė, kad ekonominis nuosmukis jau vyksta arba ateis per ateinančius 12 mėn. FED pranešus apie tolimesnį trumpalaikių palūkanų normų didinimą, tikėtina, kad pajamingumo kreivės inversija dar labiau padidės.
Gruodžio 16 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ nukrito 3 proc. iki 32 920 punkto, „S&P 500“ po didelių svyravimų sesiją baigė 3,6 proc. žemiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ nukrito beveik 5 proc.
Valiutų rinkų svyravimai
Euro ir JAV dolerio kursas toliau lipa iš duobės, kurios dugnas buvo pasiektas šių metų rugsėjo pabaigoje. Kol kas rinkos naratyvai iš esmės nesikeičia – švelnėjanti infliacija ir centrinių bankų pareigūnų piešiamas tolimesnis ekonominis ir pinigų politikos paveikslas.
Nepaisant to, artėja metų pabaiga, o su ja į dėmesio centrą patenka „sezoniniai srautai“, slopstantis investuotojų noras priimti naujus sprendimus ir mažėjantis likvidumas. Turint tai omenyje, „nefundamentalūs“ valiutų judesiai nenustebintų, o kol kas atrodo, kad šis žiemos sezonas palaiko EUR/USD kurso kilimą.
„Swedbank“ valiutų strategų teigimu, metų pabaigos srautai artimiausiu metu gali susilpninti JAV dolerį. Be to, FED vargu, ar garantuos pinigų politikos apsisukimą trumpu laikotarpiu. Tuo metu ECB ir BOE susidurs su sparčiai mažėjančiu ekonominiu augimu ir didele infliacija, GBP/USD kursas turi nemažai pasipriešinimo.
Euras per paskutines savaites dar ūgtelėjo ir nusistovėjo ties 1,058 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 0,3 proc. susilpnėjimą prieš dolerį ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,21 JAV dol. Japonijos jena sustiprėjo 0,1 proc., kursas prekyboje buvo 136 už JAV dol.
Nukritę obligacijų pajamingumai
JAV iždo obligacijų pajamingumai ketvirtadienį sumažėjo dėl silpnų ekonomikos duomenų, nepaisant staigių obligacijų pajamingumų Europoje kilimo, kur ECB padidino palūkanų normas ir pranešė apie agresyvesnį pinigų politikos kelią rinkose.
Pajamingumai per paskutines dvi savaites taip pat šiek tiek atsitraukė – JAV iždo 10 metų pajamingumas per dvi savaites nepasiekė naujų aukštumų bei nukrito 12 bazinių punktų – gruodžio 16 d. jis sudarė 3,48 proc.
Dvejų metų trukmės obligacijų pajamingumas, dažniausiai sekantis palūkanų normų lūkesčius, per dvi savaites sumažėjo 24 baziniais punktais iki 4,17 proc. Aukščiausias lygis šiemet buvo 4,72 proc. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp 2 ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta, nors inversijos lygis sumažėjo iki 69 bazinių punktų.
ECB nusiteikęs didinti palūkanas
Praėjusią savaitę pinigų politikos veiksmai Europos regione taip pat įgavo pagreitį. Po FED posėdžio prie sprendimų stalo sėdo ECB ir Anglijos bankas (BOE). ECB palūkanas pakėlė 50 bazinių punktų iki 2 proc., o investuotojai labiau kreipė dėmesį į bet kokias užuominas apie ekonomines prognozes ir kiekybinio griežtinimo (QT) procesą, kuris numato reinvestavimo mažinimą po 15 mlrd. EUR per mėnesį. Jis prasidės 2023 m kovą.
Nors tai buvo mažesnis palūkanų šuolis, palyginti su ankstesniais posėdžiais, jį lydėjo agresyvi žinutė. ECB vadovė Christine Lagarde pranešė, jog komitetas tikisi toliau ženkliai kelti palūkanų normas, nes infliacija, tarybos nuomone, tebėra per didelė ir, kaip prognozuojama, viršys tikslą dar pakankamai ilgai.
Taip pat numatoma, kad vidutinė infliacija euro zonoje 2023 m. sumažės iki 6,3 proc. (rugsėjį prognozuota 5,5 proc.), 2024 m. – iki 3,4 proc. (rugsėjį prognozuota 2,3 proc.). BVP augimas 2023 m. sumažintas iki 0,5 proc. (nuo 0,9 proc. rugsėjo mėn.).
Po šio ketvirčio Europos akcijos, tikėtina, teisingai nebeįvertina rizikos, susijusios su energetine situacija. Įskaitant dividendus, „STOXX 600“ dabar yra aukščiau nei buvo Rusijos ir Ukrainos karo išvakarėse. Anot „RBC Wealth Management“, didžiausia rizika Europos akcijoms yra atsinaujinantis spaudimas energijos kainų kilimui, nes tai greičiausiai pablogintų rinkos nuotaikas.
Tuo metu buvęs Anglijos banko komiteto dalyvis Michaelas Saundersas teigia, kad Didžiosios Britanijos augimo potencialas dėl žlungančio produktyvumo ir didelio trūkumo darbo rinkoje atsiliko nuo visų didelių ekonomikų, išskyrus Meksiką. BOE palūkanų normos turėtų siekti 4,5 proc., jei tikimasi išvengti ekonominio nuosmukio gilėjimo.
Paskutinėmis savaitėmis Europos „STOXX 600“ indeksas gruodžio 16 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė -3,7 proc. pokyčiu, Vokietijos DAX laikotarpį baigė beveik 4 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas nukrito apie 3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 1,2 proc. pakilimu.
Prigesęs optimizmas Azijos akcijų rinkose
Kinija dar labiau švelnina „Covid-19” kontrolės priemones, leisdama kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms laikytis namų karantino ir atsisakyti testų daugelyje viešų vietų.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, lapkritį Kinija padidino pagrindinių prekių, įskaitant naftą, dujas, anglį, geležies rūdą ir sojų pupeles, importą. Vis dėlto daugumos žaliavų apimtys per metus išliko mažesnės. Naftos produktų eksportas šoktelėjo, bet per metus, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo 19 proc.
Teigiama, kad didžiausias pasaulyje naftos importuotojas taip pat sutelkia dėmesį į ekonomiką ir svarsto apie 5 proc. augimo tikslą. Vis dėlto optimizmą, susijusį su Kinijos žingsniu sušvelninti griežtus viruso pažabojimus, užgožė duomenys, rodantys mažėjantį eksportą.
Japonijos Nikkei dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 1 proc., Kinijos „CSI 300“ paaugo 0,19 proc., o Honkongo „Hang Seng“ nukrito 0,3 proc.
Tęsiasi naftos kainų mažėjimo tendencija
Didelis naftos perdirbimo gamyklų panaudojimas buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs dramatišką degalų atsargų pasikeitimą. Tačiau panašu, kad tiek benzino, tiek dyzelino paklausos sumažėjimas iš tiesų paskatino pastarojo meto inventoriaus susikaupimą.
Benzino tiekimo keturių savaičių vidurkis per pastarąjį mėnesį nukrito beveik 6 proc. ir išliko šiek tiek aukščiau 2020 m. rodiklio. O dyzelino suvartojimas per mažiau nei du mėnesius nukrito nuo aukščiausio sezoninio lygio per dešimtmetį iki gerokai žemiau 5 metų intervalo.
Pagrindiniai veiksniai, darę įtaką naftos produktų kainoms – Kinijos COVID apribojimų švelninimas, teigiami infliacijos duomenys, centrinių bankų pinigų politikos griežtinimo tempas ir bendras centrinių bankininkų tonas. OPEC ir Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad kitais metais paklausa padidės, JAV palūkanų normų kėlimas sulėtės kartu su lėtėjančia infliacija.
„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 4,4 proc. žemiau ir penktadienį (gruodžio 16 d.) siekė 79 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina nukrito 3,4 proc. iki 74 dolerių.
Auksas, reaguodamas į rinkos sąlygas, pabrango 1,3 proc. iki 1 793 JAV dol. už unciją.