Pasak Mindaugo Lingės, dėl tokios lengvatos biudžeto netekimai siekia apie 119 mln. eurų per metus, o lengvatos naudą gauna didžiausios maitinimo įstaigos.
„Pandemija baigėsi, jokių ribojimų nelikę jau seniai, sektoriaus ekonominiai rodikliai yra geri ir viršija lygį, stebėtą prieš pandemiją, tad nėra jokio objektyvaus pagrindo laikiną lengvatą paversti amžina privilegija“, – BNS teigė M.Lingė.
„Biudžeto netekimai sudaro apie 119 mln. eurų per metus, o didžiausią naudą gauna didžiausią apyvartą generuojančių maitinimo įstaigų ir jų tinklai, o ne mažos įmonėlės – šeimos restoranėliai, kurių vardu dažniausiai mėgstama prisidengti. Smulkiausieji net nėra PVM mokėtojai, tai jiems lengvata nėra taikoma ir aktuali“, – tvirtino M.Lingė.
Pasak jo, sumažintas PVM maitinimo sektoriui buvo laikinas siekiant palengvinti atsigavimą po pandemijos.
„Labai kviesčiau nepamiršti, kad PVM lengvata restoranams buvo įvesta laikinai bei tikslingai, siekiant padėti atsigauti nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam viešojo maitinimo sektoriui“, – pridūrė jis.
Pakeitimo autoriai sako, kad PVM lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.
Dabar įstatymas numato, kad lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms galioja iki šių metų pabaigos.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.
