„Lietuvos banko pasiūlymai (...) yra visi svarstytini, bet nepaneigia paties principo. Ar darbdavys mokės įmokas, ar darbuotojas, tai vis tiek reiškia dabartinių pajamų tam tikrą susimažinimą ateities saugumo ir garantijų sąskaita“, – Žinių radijui penktadienį sakė M.Lingė.
„Paradoksas, kad mokėdami pakankamai mažas įmokas į fondus tikimės labai didelių išmokų ateityje“, – teigė frakcijos lyderis.
Jo teigimu, Lietuvoje kaupiantieji pensijai kas mėnesį atideda gerokai mažesnę atlyginimo dalį nei kitose Europos šalyse. Lietuvoje ši dalis siekia 3 proc., dar 1,5 proc. (nuo vidutinio darbo užmokesčio) prisideda valstybė.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje moka 8 proc. minimaliai, Nyderlanduose darbdaviai moka apie 18 proc., darbuotojai – nuo 4 iki 7 proc.“, – sakė M.Lingė.
„Patys įvairiausi modeliai gali būti pritaikomi, bet svarbiausias ne pačio modelio klausimas, o požiūrio į taupymą senatvės pensijai ateityje“, – akcentavo politikas.
Antros pensijų pakopos fonduose žmonėms sukaupiant santykinai nedaug lėšų, žmonėms nepasitikint sistema ir vangiai joje dalyvaujant, Lietuvos bankas siūlo į kaupimą įtraukti darbdavius bei atsisakyti valstybės įnašo, taip pat steigti valstybės valdomą pensijų fondą.
LB teigimu, visuomenei sparčiai senstant, ateityje daugės pensininkų bei mažės dirbančiųjų – banko prognozėmis, 2060 metais dešimt dirbančių žmonių turės išlaikyti šešis pensininkus. Šiuo metu jie išlaiko tris pensijos gavėjus.
Pasak jo, mažai sukaupę gyventojai į fondus perveda minimalias sumas, o didelė dalis jų iki 2019 metų antrojoje pakopoje iš viso nekaupė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė šią savaitę BNS teigė, kad ministerija dar renka sistemos pokyčių pasiūlymus ir konkrečius sprendimus žada pateikti pavasarį.
Kaupimas antrojoje pensijų pakopoje Lietuvoje prasidėjo 2004 metais. LB duomenimis, šiuo metu sistemoje dalyvauja apie 1,41 mln. dalyvių, iš kurių tik 0,78 mln. kaupia aktyviai – jie yra sukaupę 9,1 mlrd. eurų turto.
