„Kaip buvo skelbta, GPM tarifo nuo 15 iki 20 proc. didinimas paliestų 25 proc. vykdančių individualią veiklą.
O kas konkrečiai slypi už tų procentų, kuriuos paliestų ir kurių nepaliestų GPM tarifo didinimas? Ar tikrai tie, kurie garsiai nerimauja, turi pagrindo tokiam nerimui ir svarbiausia, ar tas garsus nerimas yra teisingas?“ – klausimus feisbuke iškėlė M.Lingė.
Parlamentaras nurodė, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo padidinimas nuo 15 proc. iki 20 proc. paliestų 25 proc. vykdančių individualią veiklą.
Maksimalus GPM tarifas (20 proc.), kaip rašo M.Lingė, būtų taikomas uždirbantiems daugiau kaip 35 tūkst. eurų per metus apmokestinamųjų pajamų. Kitiems dėl taikomo mokestinio kredito tarifų didėjimas būtų mažesnis, o uždirbančių iki 10 tūkst. per metus – GPM didinimas nepaliestų.
„Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. deklaracijų duomenis, iš beveik 206 tūkst. individualią veiklą registravusių asmenų 182 tūkst. deklaravo, kad apmokestinamos pajamos nesiekia 10 tūkst.
Bet yra ir tokių, kurie gauna dideles pajamas ir moka santykinai mažus mokesčius. Per 2021 m. individualią veiklą vykdantys iš viso deklaravo 4,7 mlrd. eurų apyvartos, iš kurių 1,9 mlrd. gavo asmenys, per mėnesį gaunantys virš 15 tūkst. eurų pajamų. Taip, ši grupė labai nenorėtų tarifų didinimo, bet ar tai teisinga – spręskite patys“, – skaičiuoja M.Lingė.
Toliau jis stebisi, kad net 26 proc. teisininkų (1122), 83 proc. Lietuvos draudimo brokerių (3958), 80 proc. reklamos agentūrų srityje dirbančių (3132), 75 proc. viešųjų ryšių specialistų (693), dirbančių pagal individualią veiklą, gauna 5 tūkst. eurų nesiekiančias pajamas per metus.
„O dar atskaičius mokesčius – kaip jie pragyvena? 2021 metais būtinojo stažo neturintis pensininkas gavo didesnę pensiją nei teisininkas, draudikas, viešųjų ryšių ar reklamos specialistas pajamų? Tiesa, visos šios prielaidos teisingos, jei individuali veikla – vienintelis pajamų šaltinis“, – sakė Seimo BFK pirmininkas.
Jis pridūrė, kad ir toliau galima „ignoruoti faktus, pasigarsinti populizmą, dar dešimtmečius nusispjauti į tarptautines organizacijas, tačiau tokia elgsena ir toliau didins pajamų nelygybę i skurdą“.
„Šiandien galime rinktis: arba ir toliau užsiiminėti politine matematika: nepopuliaru, rinkimai artėja, netinkamas laikas; arba žengti žingsnį teisingesnės sistemos link: subalansuojant mokesčių naštą, didinant socialines garantijas individualiai dirbantiems, tvariau užtikrinant bazinės pensijos, kuri mokama iš Valstybės biudžeto, finansavimą iš GPM mokesčio“, – nurodė jis.
