„Biudžeto vertinimas turi būti pateiktas lapkričio antroje pusėje“, – penktadienį Seimo Europos reikalų komitete svarstant 2024 metų biudžeto projektą pranešė M.Liutvinskas.
„Tiek Lietuvos, tiek kitų euro zonos valstybių biudžetų projektai yra vertinami – tai yra ES fiskalinės politikos koordinavimo proceso dalis, konkrečiai aktuali šalims, kurios turi vieningą pinigų politiką“, – pridūrė viceministras.
Pasak jo, nuo kitų metų Europos Sąjungoje nebebus taikoma bendroji Stabilumo augimo pakto išimtis.
-
M.Liutvinskas: „Peržiūrėtos ES fiskalinės taisyklės turi būti patikimos, užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ir palikti erdvės būtinoms investicijoms“
-
M.Liutvinskas: brangstant valstybės skolai teks atsargiai dėlioti būsimus biudžetus
-
M.Liutvinskas: Lietuva aktyviai remia Pasaulio banko žingsnius telkiant paramą Ukrainai
„Po kelerių metų pertraukos vėl galios fiskalinės drausmės taisyklės – jų yra daug, įvairių, bet esminis ribojimas – gerai žinomas 3 proc. (BVP – BNS) nominalaus valdžios sektoriaus deficito apribojimas, kurio Bendrijos narės neturėtų peržengti“, – teigė M.Liutvinskas.
Kitų metų biudžeto deficitas planuojamas 2,9 proc. BVP. Šiemet, numatoma, jis sieks apie 2 proc. ir bus mažesnis nei planuota.
„Įstatyme buvo numatytas deficitas beveik 5 proc. ir dėl tokių veiksnių, kaip didesnės pajamos, mažesnis išlaidų poreikis, tarkime, energetikos kompensacijoms, geresni kitų subsektorių rezultatai, kalbant apie socialinių fondų biudžetus, lėmė, kad šių metų faktinis deficitas bus kiek mažiau nei 2 proc. Iki metų pabaigos tam tikrų variacijų dar gali būti, bet akivaizdu, kad rezultatas bus geresnis nei priimant įstatymą“, – komitete aiškino viceministras.
Pasak jo, 2024 metų biudžeto projektas EK vertinimui pateiktas spalio viduryje. Seime jis pristatytas spalio 10-ąją.
2023 metų valstybės biudžeto projekto vertinimą EK paskelbė lapkričio 22 dieną, Seimui jau priėmus biudžetą. Komisija tuomet pareiškė, kad jis ne visiškai atitinka 2022 metų ES Tarybos rekomendaciją Lietuvai riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką, be to, ji žadėjo pirmą kartą atlikti nuodugnią Lietuvos apžvalgą dėl galimų ekonomikos disbalansų.
EK prieš metus pakvietė valdžią apriboti išlaidas, pavyzdžiui, energijos kainų kompensacijas mokėti tik pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
