Pasak Mindaugo Liutvinsko, skolinimosi brangimas rodo, kad reikia atsakingai ir atsargiai dėlioti būsimus biudžetus – kokį deficitą ir skolą valstybė sau gali leisti.
„Situacija rinkose yra pasikeitusi vykstant pinigų politikos griežtinimui – ECB ir kitiems svarbiems centriniams bankams globaliu mastu vykdant pinigų politikos griežtinimą, (...) pinigai rinkose brangsta ir skolos aptarnavimo išlaidos irgi auga. Ir yra tendencijos, kad tos išlaidos didės vidutiniu laikotarpiu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė viceministras.
„Tie skaičiai vis dar nėra piko stadijoje, bet lyginant su 2021-2022 metais, matomas sąlyginai reikšmingas augimas“, – pridūrė jis.
Finansų ministerijos duomenimis, šiemet skolos aptarnavimui valstybė išleis 344 mln. eurų (pernai – 239 mln. eurų), 2024 metais ši suma išaugs iki 467 mln. eurų, o 2025 metais – iki 658 mln. eurų ir pasieks 2012 metų lygį, kada skolinimasis dėl krizės buvo pats brangiausias.
2026 metais išlaidos skolos aptarnavimui dar augs – iki 762 mln. eurų.
M.Liutvinskas įspėja, kad esant tokiai situacijai reikia atsakingai ir atsargiai dėlioti būsimus biudžetus: „Nes deficitas reiškia skolą, o skolos kaina auga“.
Anot jo, laikas, kai vyriausybės galėjo skolintis už nulines arba neigiamas palūkanas, „greičiausiai yra praeityje“.
„Tai reikalauja kito struktūrinio vertinimo, kokius deficitus valstybė sau gali leisti, kokį skolos lygį turėtų numatyti“, – parlamentarams teigė M.Liutvinskas.
Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurgos Rukšėnaitė yra sakiusi, kad išlaidos skolos palūkanoms šiemet sieks 0,5 proc. BVP, o 2026 metais paaugs iki 1 proc. Tais metais valstybės skola gali siekti daugiau maždaug 40 proc. BVP ir, tikėtina, išliks viena mažiausių Europos Sąjungoje.
Valdžios skola pernai išaugo 1,1 mlrd. eurų iki 25,7 mlrd. eurų, arba 38,4 proc. BVP.