„Būtina numatyti... inicijuoti teisė aktų pakeitimus ir nuspręsti, kokius finansinius rodiklius ir kiek jų privalo patvirtinti Seimas ir kiek suteikti teisių Vyriausybei vykdyti biudžetą“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete pareiškė M.Macijauskas.
Pasak valstybės kontrolieriaus, iki šiol Lietuvos išlaidavimas nebuvo didelis, todėl biudžeto peržiūros nebuvo ypatingai aktualios.
„Iki šiol, kai tie mastai skolinimosi ir išlaidavimo buvo ne tokie dideli, tas gal nekėlė didelių klausimų. Šiai dienai, kaip kalbama apie 6 mlrd. eurų, šis klausimas, iškeltas tiek Seimo narių, tiek Lietuvos banko, tiek kitų, įgauna visai kitą vaizdą ir kitą mastą, – pareiškė M.Macijauskas.
Jis priminė, kad 2014 metais buvo pataisytas valstybės biudžeto formavimą reglamentuojantis įstatymas – tada buvo įteisintos „išlaidų darymas“ iš skolintų lėšų.
Šiai dienai, kaip kalbama apie 6 mlrd. eurų, šis klausimas, iškeltas tiek Seimo narių, tiek Lietuvos banko, tiek kitų, įgauna visai kitą vaizdą ir kitą mastą.
„Įteisinta galimybė neįtraukti į asignavimus visų galimų išlaidų ir taip pasilikta galimybė parodyti mažesnį, tiksliau, galbūt, gražesnį minusą, tačiau atsirado įsipareigojimas padarytas išlaidas įtraukti į vykdymą, kaip viršplanines išlaidas“, – tvirtino valstybės kontrolierius.
M.Macijauskas pabrėžė, kad jau 2015 metais Valstybės kontrolė vienoje iš audito ataskaitų pareiškė, kad tai prieštarauja Konstitucijai,
„Nes Seimas leidžia savo patvirtintus rodiklius – asignavimus keisti Vyriausybei ar ministerijai – daryti papildomas išlaidas iš skolintų lėšų“, – teigė M.Macijauskas.
Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad poreikio tikslinti šių metų biudžetą kol kas nėra, tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad valdžios finansinė parama dėl koronaviruso krizės nukentėjusiems gyventojams ir verslui turėtų būti „sukelta į biudžetą“.
