Didėja išlaidos didžiausių įmonių vaistams kompensuoti
Kaip Seimo BFK posėdyje sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, nuosekliai didėja privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos didžiausių ir lobistų aktyviausiai atstovaujamų farmacijos įmonių gaminamiems vaistams kompensuoti.
Jos teigimu, PSDF biudžeto išlaidos 102 vaistų gamintojų vaistiniams preparatams kompensuoti 2020 metais sudarė 324,8 mln. eurų.
Remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, STT nurodo, kad visos 20 Lietuvoje veikiančių farmacijos įmonių, kurių atstovaujamų ar antrinių įmonių gaminamiems vaistams kompensuoti 2020 metais skirta daugiausia privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikė tiesioginę paramą Lietuvoje registruotoms viešosioms įstaigoms, asociacijoms, labdaros ir paramos fondams.
2015–2020 m. šios įmonės iš viso suteikė 19,903 mln. eurų paramos, iš kurios 13,344 mln. eurų buvo suteikta pinigais, 6,428 mln. eurų (32,3 proc.) – materialinėmis vertybėmis (tikėtina, nemokamais vaistais) ir 130 tūkst. (0,7 proc.) suteiktomis paslaugomis.
Nustatyta, kad visuomeninėms medikų organizacijoms (asociacijoms, draugijoms) skirta daugiausiai paramos – 9,366 mln. eurų (47,1 proc.), kurios 9,195 mln. eurų (98,2 proc.) buvo parama pinigais, 88 tūkst. eurų – parama materialinėmis vertybėmis ir 83,6 tūkst. eurų – parama suteiktomis paslaugomis.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms suteikta 7,951 mln. eurų (40 proc.) parama, kurios 6,267 mln. eurų (78,8 proc.) buvo parama materialinėmis vertybėmis.
Pacientų organizacijoms skirta 1,483 mln. eurų (7,5 proc.) parama, kurios 1,439 mln. eurų (97,1 proc.) – parama pinigais.
„Įdomi tendencija, kad tais atvejais, kai lėšos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, dažniau teikiamos prekės ar paslaugos, asmens apsaugos priemonės. Ypač tai suaktyvėjo pandemijos metu – teikiamos kaukės, dezinfekciniai skysčiai, apranga ir panašiai. Taip pat teikiami medikamentai ir panašios priemonės“, – sakė R.Kaziliūnaitė.
Tuo metu parama medikų organizacijoms dažniausiai teikiama lėšų pavidalu.
Tarp rizikingiausių situacijų ji įvardijo farmacijos įmonių paramą su vaistų kompensavimu susijusių komisijų narių vadovaujamiems paramos gavėjams.
„Turime omenyje tas situacijas, kai lėšų skirstyme nedalyvauja viešųjų pirkimų procedūros – kai priimami norminiai sprendimai dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarkos, kur medikas gali daryti vienokią ar kitokią įtaką paciento pasirinkimui ir konkretiems sprendimams, kokius vaistus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą“, – aiškino R.Kaziliūnaitė.
Nustatyta, kad 47 su SAM komisijų nariais susiję juridiniai asmenys 2015–2018 m. laikotarpiu gavo 4,476 mln. eurų paramos. Didžiąją dalį paramos (60 proc.) komisijų narių vadovaujamiems juridiniams asmenims suteikė 66 farmacijos įmonės, 35 paramos gavėjams suteikusios 2,701 mln. eurų paramos (99 proc. sudarė parama pinigais).
10 farmacijos įmonių suteikė didžiausios vertės paramą, kuri siekė 1,943 mln. eurų.
Šių farmacijos įmonių vaistams kompensuoti ar centralizuotai įsigyti 2020 metais išleista daugiausia PSDF lėšų. Pasak STT, jų gaminamų vaistinių preparatų pardavimų apyvarta ir pelnas tiesiogiai priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijoje priimamų sprendimų, susijusių su vaistinių preparatų kainodara, kompensavimu PSDF lėšomis ir centralizuotu įsigijimu. Todėl kyla korupcijos rizika, kad komisijų narių vadovaujamiems juridiniams asmenims teikiama finansine parama gali būti siekiama paveikti sprendimų priėmimą.
Iš duomenų, su kuriais susipažino 15min, matyti, jog iš PSDF daugiausia lėšų skiriama „Novartis Baltics“, „Johnson & Johnson”, „Roche Lietuva“, „Berlin Chemie Menarini Baltic“, „Pfizer Luxembourg SARL“ filialo Lietuvoje, „Servier Pharma“, „AstraZeneca Lietuva“ ir panašių gamintojų preparatams kompensuoti.
STT direktoriaus pavaduotoja įvardijo kelis siūlymus, kuriuos būtų galima įgyvendinti siekiant keisti situaciją – inicijuoti paramos teikimo ir gavimo skaidrumą stiprinančius teisinio reguliavimo pakeitimus, siekiant racionalaus viešųjų finansinių išteklių panaudojimo, svarstyti plėsti pranešėjų apsaugos garantijas ir galimybes mokėti pranešėjams su valstybei padarytos žalos dydžiu susietą atlyginimą, apsvarstyti naujas prevencines priemones paramos teikimo ir viešųjų pirkimų bendradarbiavimo su farmacijos įmonėmis srityse.
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad pateikti skaičiai yra neraminantys ir informacija turėtų ne vieną priversti „pakelti antakius.“
„Tyrimas rodo, kad turime pakankamai korupcines rizikas sveikatos apsaugos srityje, susijusias su labdaros ir paramos teikimu. Kiek baudžiamojo persekiojimo tyrimų, susijusių su tuo, šiuo metu vykdote?“ – klausė M.Majauskas.
Tačiau R.Kaziliūnaitė teigė, kad to komentuoti negali.
„Atsižvelgiant į baudžiamojo persekiojimo įrankių įvairovę, negalėčiau atsakyti į šiuos klausimus. Tai nebūtų tinkamas pasisakymas. Kai tik galime, informuojame, ir iš to paslapties nedarome“, – atsakė STT direktoriaus pavaduotoja.
Prakalbo apie pranešėjų motyvavimą
M.Majauskas taip pat kėlė klausimą dėl pranešėjų motyvavimo.
„Man atrodo, kad būtų prasminga motyvuoti pranešėjus kalbėti apie galimai padarytą ar daromą žalą, tokiu būdu ją užkardant, bet Generalinė prokuratūra sakė, kad to nereikia. Ar esate dėl šio siūlymo kalbėję su Generaline prokuratūra?“ – teiravosi politikas.
R.Kaziliūnaitė atsakė, kad šie siūlymai pateikti atsižvelgiant į tai, kad didžiosios farmacijos kompanijos, veikiančios Lietuvoje, užsienio rinkose elgiasi panašiai.
„Pavyzdžiui, JAV didžioji dalis tokių atvejų, kai buvo išaiškinti nusikaltimai ir sumokėtos didelės baudos, buvo atskleisti dėl vidinių pranešėjų pateiktos informacijos. Dėl šios priežasties ir atkreipiame dėmesį, kad reikia suintensyvinti šių išmokų mokėjimą“, – sakė R.Kaziliūnaitė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pranešėjų motyvacija šiuo metu nėra didelė.
Kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad STT neatskleidžia informacijos dėl šiuo metu atliekamų tyrimų.
„Svarbu, kad prevenciškai būtų kažkas išaiškinama, nubaudžiama, nes jei dabar tiriame, o rezultatų nėra... Net bijoma dabar pasakyti tyrimų skaičių.. tai kas čia per paslaptis?“ – kritikavo „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Siūlo atverti duomenis
Komiteto pirmininkas M.Majauskas pastebėjo, kad dabar dalyje įstatymų yra numatytas duomenų atskleidimas apie paramos gavimą ir teikimą, tačiau nėra centralizuotos ir patogios sistemos.
„Dabar labdaros gavėjai gali atskleisti paramos teikėjui tikrą informaciją, kaip jie panaudojo tą paramą, visuomenei apie gyventojų pajamų mokesčio skiriamą dalį duomenis privalo atskleisti VMI. Kitas įsipareigojimas, kad loterijų organizatorius apie suteiktą paramą ir paramos gavėją turi pateikti interneto svetainėje, kas yra gerai, bet vaikščioti per skirtingas svetaines nėra labai efektyvu.
Mano klausimas: ar nederėtų atskleisti visų juridinių asmenų labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų visuomenei? Kadangi jau dabar pagal galiojantį įstatymą VMI gauna informaciją, kas teikia paramą, kas gauna, kokia verte ir kokiu tikslu“, – kalbėjo M.Majauskas.
R.Kaziliūnaitė sutiko su M.Majausku, patvirtindama, kad ir tarptautinės institucijos, tarp jų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, akcentuoja, jog Lietuva atveria gana daug duomenų, tačiau yra problemų su jų branda ir kokybe.
VMI Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas patvirtino, kad šį siūlymą būtų galima įgyvendinti pakeitus Labdaros ir paramos įstatymą.
O prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Urbonas irgi sutiko, kad toks siūlymas yra tinkamas.
„Svarbu tobulinti baudžiamąjį procesą, kad būtume orientuoti ne tik į tai, kad padarytas teismo sprendimas, bet ir susigrąžintume į biudžetą prarastas sumas. Dėl duomenų viešinimo – galbūt VMI galėtų sukurti įrankį, informacinę sistemą“, – sakė D.Urbonas.
Asociacija: bendradarbiavimas svarbus pacientams
Tuo metu Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė komentare 15min nurodė, kad, jos teigimu, farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas yra „gyvybiškai svarbus pacientams.“
„Jis leidžia stiprinti medikų kompetencijas, diegti naujausias technologijas gydyme, atlikti klinikinius tyrimus, gerinant gydymo inovatyviais vaistais prieinamumą“, – įsitikinusi A.Gaižauskienė.
„Esame pasiruošę tolimesniam dialogui su socialiniais partneriais ir valstybės institucijomis, siekiant dar didesnio skaidrumo ir naudos pacientams“, – pridūrė ji.
Pasak A.Gaižauskienės, inovatyvios farmacijos pramonės investicijos Lietuvoje pernai siekė 36 mln. eurų ir per metus išaugo 2 mln. eurų.
Nurodoma, kad pernai IFPA narės klinikiniams tyrimams skyrė 3,5 mln. eurų, socialiniams projektams ir medikų edukacijai – 2,4 mln. eurų, tuo tarpu valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė 29,8 mln. eurų.
