„Atsižvelgiant valstybės finansinius resursus ir pajamų dinamiką, manau, krašto apsaugos finansavimas galėtų didėti iki kelių šimtų milijonų eurų. Dėl finansavimo apimties ir konkrečių sumų turėtų apsispręsti Vyriausybė ir pateikti atitinkamus įstatymų projektus“, – BNS antradienį sakė M.Majauskas.
M.Majausko teigimu, yra keli būdai papildomai didinti finansavimą Krašto apsaugos ministerijai. Vienas jų – Seimui paskelbus nepaprastąją padėtį, galima skirti papildomą finansavimą remiantis jau galiojančiu Biudžeto rodiklių įstatymu.
„Tokiu atveju turi būti užtikrinta, jog valdžios sektoriaus deficitas nedidės. Išlaidos būtų finansuojamos iš valstybės ar Vyriausybės rezervo arba viršplaninių valstybės biudžeto pajamų“, – teigė jis.
Pasak M.Majausko, kitas kelias būtų tikslinti Biudžeto rodiklių įstatymo 14 straipsnį numatant galimybę Finansų ministerijai skolintis ir papildomai finansuoti Krašto apsaugos ministerijos poreikius, susijusius su gynybos stiprinimu.
„Šiuo atveju tektų atitinkamai tikslinti skolinimosi limitą ir, priklausomai nuo finansavimo apimties, valdžios sektoriaus deficitą“, – sakė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sakė, kad dėl įtampos regione Vyriausybė svarsto šiemet tikslinti valstybės biudžetą, jame numatant daugiau lėšų gynybai. Pasak jos, Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi pasiūlymus, kokio papildomo finansavimo reikėtų, dabar vyksta jų vertinimas bei konsultacijos su Finansų ministerija dėl šių metų biudžeto tikslinimo.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos sistemos finansavimas siekia kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Be to, pasak komiteto vadovo M.Majausko, Biudžeto rodiklių įstatyme reikėtų numatyti galimybę didinti finansavimą ir infliacijos padarinių švelninimui.
„Tai sudarytų prielaidas apsvarstyti Prezidento ir Vyriausybės teikiamus siūlymus laikantis procedūrų ir įstatymų reikalavimų. Kelių konkrečių biudžeto įstatymo straipsnių tikslinimas nesudarytų pagrindo gerbiamų kolegų pageidavimų koncertui, kuris paprastai lydi biudžeto priėmimą“, – teigė jis.
Vyriausybė yra pritarusi centralizuotam šildymui įvesti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos, o prezidentas siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir mokėti vienkartines 100 eurų išmokas kai kurioms labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Opozicija yra registravusi pluoštą pataisų, kuriomis siūlo mažinti arba naikinti PVM maistui, dujoms, elektrai.
