Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) antradienį ėmėsi nagrinėti, kiek teisėjai gauna papildomų pajamų iš turto nuomos, dividendų palūkanų ir individualios veiklos ar autorinių pajamų iš mokymų. Pastarieji Seimo nariams sukėlė daugiausiai abejonių – jie svarstė, ar tai nepažeidžia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nekelia grėsmės teisėjų autoritetui.
Kadangi Teisėjų taryba negalėjo pateikti šios informacijos apie teisėjų organizuojamus mokymus ir jų gaunamas papildomas pajamas, Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcija (VMI) prašydamas pateikti nuasmenintus duomenis.
VMI duomenys atskleidė, kad Lietuvoje yra apie 700 teisėjų, kurie gauna valstybės mokamą atlyginimą. Šios su darbo santykiais susijusios pajamos 2019 metais buvo 31,5 mln. eurų. Tuo tarpu papildomos teisėjų deklaruotos pajamos per metus paprastai sudaro dar milijoną eurų.
Didelę šių pajamų dalį 2019 m. sudarė nekilnojamo turto nuomos pajamos – 79 teisėjai bendrai gavo 226 tūkst. eurų. Dividendus, gyvybės draudimo išmokas, palūkanas gavo daugiau 100 teisėjų ir bendra suma siekė 363 tūkst. eurų.
Mokymais užsiėmė 47 teisėjai
Tuo tarpu iš autorinės ir individualios veiklos pajamos per metus sudarė 190 tūkst. eurų. Autorine veikla, mokymais užsiėmė 47 teisėjai ir jų bendros pajamos sudarė 127 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, vienas teisėjas per metus už mokymus deklaravo 17 tūkst. eurų papildomų pajamų.
Vienas teisėjas per metus už mokymus deklaravo 17 tūkst. eurų papildomų pajamų.
Individualia veikla, papildoma teisine veikla užsiėmė 11 teisėjų ir per metus gavo 63 tūkst. eurų. Tarkime, vienas iš jų užsiimdamas papildoma teisine veikla per metus gavo daugiau kaip 33 tūkst. eurų.
M.Majauskas pabrėžia, kad teisėjai atlieka ypatingą vaidmenį visuomenėje, todėl labai svarbu užtikrinti jų nešališkumą ir sprendimų objektyvumą.
„Deja, teisėjų praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių, ar tinkamai valdomi interesų konfliktai. Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai dalintis patirtimi, teismų praktika yra svarbus užsiėmimas. Tačiau tai negali virsti komercine veikla, kai privatus asmuo privačioje bendrovėje gali užsisakyti tam tikro teisėjo mokymus. Mano supratimu tokia praktika yra netinkama“, – sakė M.Majauskas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pridūrė, kad šią problemą pradėjęs kelti jau prieš metus. Jis taip pat klausė, ar toks teisėjų uždarbiavimas papuola po Konstitucijos leidžiama pedagogine veikla, ar po komercine veikla, kokios galimos interesų konflikto situacijos ir net galimos korupcinės apraiškos.
KT pirmininkas: interesų konfliktas neišvengiamas
Tuo tarpu posėdyje dalyvavusios teisėjų bendruomenės nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė – nors vieni piktinosi, kad Seimo nariai kelia šį klausimą į viešumą, kiti teisėjų dalyvavimuose privačių įmonių organizuojamuose mokymuose įžvelgia pažeidimų.
Konstitucinio teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas posėdyje tvirtino, kad KT yra ne kartą išaiškinęs, kad kūrybinė veikla negali išvirsti į darbą, tarnybą, kitų funkcijų vykdymą komercinėse įstaigose.
Pasak jo, šie klausimai išspręsti dviem etapais ir Konstitucinio teismo reglamente. 2018 metais išaiškėjus, kad vienas iš teisėjų užsiėmė individualia veikla pagal verslo liudijimą, į reglamentą teko įrašyti draudimą tokiai veiklai.
O 2020 metais iškilus faktams, kad per 3 metus vienas iš teisėjų pasirašė kone 30 autorinių sutarčių dėl mokymų privačiose įstaigose, įžvelgta veiklos versliškumo požymių ir reglamentas papildytas draudimu teikti paslaugas verslo komercijos ir privačiose įstaigose – įskaitant tokias, kaip mokymų organizavimas.
„Kodėl pataisėme reglamentą? Iš visų KT nutarimų aišku, kad yra draudimas dirbti verslo komercinėse įstaigose. 2004 metų nutarime pažymėtas ir draudimas savarankiškai užsiimti verslo veikla. Veikla pagal verslo liudijimus, pažymas nesuderinama su teisėjo statusu, Seimo nario statusu.
Veikla pagal verslo liudijimus, pažymas nesuderinama su teisėjo statusu, Seimo nario statusu.
KT gilinosi ir į pedagoginės ir kūrybinės veiklos sampratos subtilybes 2011 metų vasario sprendime, kur aiškiai pasakė, kad kūrybinė veikla bet kokios sutarties pagrindu negali išvirsti į darbą, tarnybą verslo ir kitose privačiose įstaigose“, – pažymėjo teisėjas.
Jo nuomone, nors teisėjams ir leidžiama pedagoginė veikla, kuri apibrėžiama kaip dėstymas mokymo įstaigose, įskaitant aukštąsias mokyklas, skaitant paskaitas negali būti peržengtas konstitucinis draudimas dirbti verslo komercijos įstaigose.
„Privačių mokymo bendrovių mokymai patenka į verslo ir komercijos sąvoką, ir teisėjas, kuris dalyvauja tokios įmonės veikloje, yra skelbiamas kaip lektorius, samdomas individualiais pagrindais, akivaizdžiai užsiima Konstitucijos draudžiama veikla, kuri turi verslumo požymių“, – pabrėžė D.Žalimas.
Jis taip pat pridūrė manantis, kad dalyvaujant tokiose veiklose interesų konfliktas yra neišvengiamas, nes galimybė užsisakyti privačią paskaitą iš teisėjo gali būti traktuojama, kaip privačių teisinių konsultacijų teikimas.
„Yra ir sąvokos, kaip teisėjo vardo orumas. Viso KT teismo nuomone reglamente, kai teisėjas užsiima verslo požymio turinčia veikla, tai nesuderinama su teisėjo aukštais reikalavimais teisėjo vardui, teisėjo profesijos prestižui, teismų autoritetui“, – pridūrė jis.
Kiti teisėjai nesutiko
Su tokia nuomone nesutiko kiti posėdyje dalyvavę teisėjai, įžvelgę ir galimą teismų puolimą be akivaizdaus teisinio pagrindo.
„Šiandien oficialios Konstitucinės doktrinos, kad teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir dalyvauti renginiuose, kur privatus subjektas organizuoja, nėra. Konstitucinio teismo reglamentas nėra oficialioji Konstitucinė doktrina“, – prieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Ji pridūrė, kad teisėjai nėra linkę pažeidinėti įstatymus.
„Jei iš tikrųjų teisėjas turėtų byla, kur suinterestuotu asmeniu būtų subjektas, iš kurio jis gavo atlyginimą, tai teisėjas turėtų nusišalinti. Noriu užtikrinti jus, kad neturime nė vieno atvejo, kad dėl teisėjo, kuris paskaitė paskaitą, būtų kilęs interesų konfliktas“, – nieko blogo nemato S.Rudėnaitė.
Teisėja pasakojo atlikusi savo teismo apklausą ir sužinojusi, kad iš 28 teisėjų 15-a dėstė teisėjų mokymo centre, 13-a – prokurorams, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, antstoliams ir kitoms teisininkų bendrijoms.
„3-4 sakė, kad dėstę ir tokiuose subjektuose, kaip profesionalios mokymų organizacijos, kurios yra viešos įmonės ar privačios. Bet visi dalyvavimai įforminami vienodai, todėl ta suma, kurią nurodė Mokesčių inspekcija, apėmė dalyvavimus visose struktūrose“, – komentavo S.Rudėnaitė.
Tuo tarpu Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pridūrė, kad renkami duomenys ir iš kitų Europos Sąjungos šalių atkleidžia, kad tokia praktika yra visuotinai priimtina, tiesa, pripažino, kad šiuos duomenis dar reikia išnagrinėti.
„Tai, kas pasakyta, kad teisėjai negali konsultuoti, tai niekam nekyla abejonių. Matyt, žinomi konkretūs faktai, kai teisėjai užsiima konsultacijomis. Tai neleidžiama, smerktina ir turbūt baustina, bet tai reikia įrodyti, tam yra procedūros, turi būti suteikta galimybė į teisminę gynybą“, – sakė G.Kryževičius.
Jis siūlė skelbti moratoriumą, kuris reikštų, kad reikia baigti tokias diskusijas viešojoje erdvėje, dalyvaujant oficialiems asmenims ir jų poziciją palaikantiems mokslininkams.
„Taip pat Teisėjų tarybos lygmenyje siūlyti teisėjų bendruomenei sustabdyti tokią veiklą tol, kol bus išplėtota konstitucinė doktrina arba ponas Majauskas ir kiti garbūs komitetų pirmininkai priims sprendimus, neabejotinai įgyvendindami šventą teisę įstatymų leidyboje reikšti savo pozicijas ir įstatymo iniciatyvos teisę, priimti pakeitimus Teismų įstatyme, kuriame bus uždrausta viskas“, – kalbėjo G.Kryževičius.
