„Lietuvoje infliacija yra didžiausia Europos Sąjungoje, atitinkamai ir antiinfliacinis paketas yra didžiausias Europos Sąjungoje. Kol kas tokios apimties antiinfliacinių paketų, vertinant net ir tik valstybės biudžeto lėšas – tai maždaug 2 proc. nuo BVP, tai tokio dydžio antiinfliacinių paketų kol kas nemačiau“, – Seime žurnalistams sakė M.Majauskas.
Anot jo, patikslintas valstybės biudžetas atliepia esminius visuomenės poreikius – suvaldyti kainų augimą ir švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.
„Infliacija skaudžiausiai kerta mažiausias pajamas gaunantiems, didina atskirtį, skurdą, o šis paketas nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius. Didinamos pensijos, kompensacijos, socialinės išmokos, neapmokestinamas pajamų dydis“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak M.Majausko, dabar ne laikas daryti esmines mokesčių reformas, tačiau šiemet būtų galima svarstyti nekilnojamojo turto mokesčio perdavimą savivaldybėms, investicinės sąskaitos sukūrimą, didinti notarų, antstolių, advokatų apmokestinimą.
„Tam tikrus nedidelius pataisymus būtų galima daryti. Nereiškia, kad šiandien ar rytoj, bet bent jau šiais metais galima būtų diskutuoti dėl nekilnojamojo turto mokesčio perdavimo savivaldybėms, antra – investicinės sąskaitos sukūrimas, kas leidžia nedideles pajamas investuoti į vertybinius popierius ir taip kaupti senatvei nemokant mokesčių, kol neišsiimi pinigų arba nesueina pensijinis amžius“, – sakė M.Majauskas.
„Taip pat atkreipiau dėmesį į notarų, antstolių, advokatų ypatingai dideles pajamas ir labai mažus mokesčius, jie moka reikšmingai mažiau mokesčių nei sumoka mokytojas, gydytojas ar policininkas“, – kalbėjo jis.
Vyriausybei išvakarėse pritarus šių metų valstybės biudžeto pataisoms, jos ketvirtadienį teikiamos svarstyti Seimui. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų.
