Tokį augimą jis prognozuoja atsižvelgiant į šių ir kitų metų darbo užmokesčio augimą bei skaičiuojant pagal Trišalės tarybos sutartą formulę.
„Čia pagal formulę, kokia yra sutarta. Jei nepatinka rezultatas, tai formulė kalta ir apie ją reikia kalbėti, bet toks buvo susitarimas ir iš esmės, manau, jį reikia vykdyti“, – LRT radijui antradienį sakė M.Majauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, kad sutarta MMA apskaičiavimo formulė yra gera ir reikėtų ja vadovautis.
„Ateityje reikės diskusijos, nes artimiausiu metu turėsime perkelti minimalios algos direktyvą, bet šiuo metu ta formulė yra gera ir nėra pagrindo šiemet ją keisti ir reikėtų vadovautis ja. Diskusija bus tik dėl konkretaus procento ir konkretaus atlyginimo“, – LRT radijui sakė viceministras.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad formulė yra logiška, tačiau joje trūksta kelių kriterijų, pavyzdžiui, darbo našumo.
„Didmiesčiuose atlyginimas tikrai nebaido nieko, nes seniai ir darbdaviai moka didesnius atlyginimus, išeina išlaviruoti ir kelti produktyvumą, bet atlyginimų kilimas dar neatitinka mūsų efektyvumo kilimo“, – LRT radijui sakė V.Janulevičius.
„Per dešimt metų atlyginimai užaugo virš 100 proc., o efektyvumas – 27 proc., tai reiškia, mūsų konkurentabilumas rinkose šalia esančiose mažėja“, – pridūrė jis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė, kad MMA augimas turi būti spartus. Ji pabrėžė, kad darbo produktyvumo ir atlyginimų augimo lyginti negalima.
„Produktyvumas priklauso tik nuo darbdavio ir jo rankose yra kelti produktyvumą, todėl lyginti atlyginimo didėjimą su produktyvumu yra ne tai kad nekorektiška, bet neteisinga“, – kalbėjo ji.
Pasak M.Majausko, valstybės biudžetui toks MMA pokytis galėtų kainuoti apie 50 mln. eurų.
„Atitinkamai didėtų ir „Sodros“ pajamos, todėl valdžios sektoriaus finansams įtaką reikėtų atidžiai paskaičiuoti. Verslui našta didėtų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog kiekvienais metais didinat MMA didinamas ir neapmokestinamųjų pajamų dydis, kuris turėtų didėti ir ateinančiais metais. Galimybes čia turėtų atidžiai vertinti pati Vyriausybė“, – sakė M.Majauskas.
„Sparčiai augant kainoms ir vidutiniam darbo užmokesčiui, MMA turime didinti, nes tai skatina žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, tai mažina socialinę atskirtį ir skaidrina dalį atlyginimų, kurie šiuo metu mokami mišriu būdu“, – pridūrė jis.
Trišalė taryba antradienį pradeda diskusijas dėl MMA didinimo nuo 2023 metų sausio. Lietuvos bankas tarybos posėdyje pristatys savo rekomendacijas.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pirmadienį sakė, kad bankas siūlys didinti MMA, tačiau, kiek, neįvardijo. Jis prognozavo, kad Trišalėje taryboje dėl naujojo MMA dydžio vyks sudėtinga diskusija, nes esą neapibrėžtumas yra labai didelis.
G.Šimkus portalui vz.lt neneigė, kad bus siūloma MMA didinti daugiau kaip dešimtadaliu – dėl konkrečios formulės esą centrinio banko vadovybė dar diskutuoja. Portalo teigimu, gali būti siūloma didinti MMA iki 810 eurų neatskaičius mokesčių ar daugiau.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., taip pat turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis. Apskaičiuodamas MMA dydį, Lietuvos bankas taip pat remiasi ekonominėmis prognozėmis.
