Pasak M.Majausko, įdomu, jog net aštuoni iš dešimties daugiausiai uždirbusių nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi galimybe atskaityti 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų.
„Todėl mažai ką stebina, kad ir pačių notarų paslaugų įkainiai neturi objektyvaus pagrindo, ką dar prieš metus konstatavo ir tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė. Iš tiesų trūksta racionalių argumentų paaiškinti, kodėl net už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams turi sumokėti po keturis ar penkis šimtus eurų“, – 15min sakė jis.
M.Majauskas įsitikinęs, jog už visą tai atsakinga pati valstybė, kuri „notarams užtikrina monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos“.
„Valstybė teisės aktais įtvirtina ribotą notarų skaičių ir paskirsto veiklos teritorijas. Tuomet nustato paslaugų įkainius taip, jog visi iki vieno galėtų dirbtų pelningai. O turintiems biurus didžiausiuose miestuose sudaromos prielaidos užsidirbti ir po milijoną eurų. Ir, kad maža nepasirodytų, notarų gautoms pajamoms dar pritaiko lengvatinius pajamų tarifus, jog jų sumokami mokesčiai būtų mažesni nei mediko ar mokytojo“, -
M.Majausko nuomone, metas peržiūrėti notarų reguliavimą iš esmės: įvertinti, ar teisinga riboti jų skaičių, atidžiai patikrinti paslaugų įkainius ir panaikinti privilegijuotas apmokestinimo sąlygas.
„Teisingumo ministerija turi pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas patvirtinti įkainių metodiką, nes šiandien yra ekonomiškai nepagrįsti. Mano akimis, čia yra vienas svarbiausių klausimų. Taip pat reikėtų įsivertinti ar tikslingai ribojamas skaičius, ypatingai didžiausiuose miestuose, kur notarų pajamos milžiniškos. Ir, žinoma, peržiūrėti daugiausiai uždirbančiųjų individualios veiklos apmokestinimą“, – 15min nurodė M.Majauskas.
M.Stračkaitis: notarų įkainiai vieni mažiausių ES
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis mano, kad šiuo metu (nuo 2020 m. birželio 1 d.) galiojantys notarų paslaugų įkainiai atitinka įstatymo kriterijus, yra adekvatūs. Taip pat, anot jo, įkainiai yra vieni iš mažiausių Europos Sąjungoje.
"Notarų rūmai palaikys ir sveikins iniciatyvas, kurios nukreiptos į notarų paslaugų atlyginimo sistemos tobulinimą, kuris atitiktų Notariato įstatymo kriterijus.
LR notariato įstatymas numato lotyniškojo notariato modelį, kuris šiuo metu galioja beveik 90 pasaulio valstybių, įskaitant daugumą Europos Sąjungos narių, ypač senbuvių, tokių kaip Vokietija, Ispanija, Italija, Austrija, Prancūzija ir kt. Lotyniškasis modelis numato stiprų valstybinį notaro profesijos reguliavimą, įskaitant notarų skaičiaus nustatymą. Lietuvoje notarų skaičius nustatomas teisingumo ministro", - 15min sakė jis.
Valstybės kontrolė: valstybė neužtikrina veiklos efektyvumo
Praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolė atliko antstolių ir notarų veiklos auditą. Įstaigos teigimu, valstybė perdavė funkcijų vykdymą antstoliams ir notarams, bet nesiimama pakankamai priemonių, kad šios funkcijos būtų vykdomos efektyviai: visiems Lietuvos gyventojams būtų vienodai prieinamos teikiamos paslaugos ir užtikrinta, kad už jas būtų mokama pagrįsta kaina.
Valstybės kontrolės duomenimis, kasmet fiziniai ir juridiniai asmenys notarams sumoka apie 45 mln. eurų atlygio. Apie pusė gaunamų pajamų panaudojama darbuotojų atlyginimams, buveinių išlaikymui ir kitoms veiklos sąnaudoms padengti, likusios yra antstolių ir notarų grynosios pajamos. 2018 m. vienas notaras gaudavo nuo 1,3 tūkst. iki 34 tūkst. eurų grynųjų pajamų.
„Teisingumo ministerija nevertina, kokios sąnaudos reikalingos sukurti tinkamas antstolių ir notarų klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus valstybės pavestoms funkcijoms atlikti, kokios turėtų būti antstolių ir notarų grynosios pajamos, kad būtų užtikrintas įstatymuose įtvirtintas jų ekonominis nepriklausomumas, todėl negali nustatyti ekonomiškai pagrįstus antstolio vykdymo išlaidų dydžius ir notaro atlyginimo įkainius“, – pranešime spaudai cituota Rasa Rakauskienė, Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė.
Kiek teks sumokėti už notarinių veiksmų atlikimą, priklauso ne tik nuo nustatytų notaro atlyginimo įkainių, bet ir nuo notaro sprendimo. Didžioji dalis (71 proc.) įkainių nustatyti intervalais, kurių minimalus ir maksimalus dydis kai kuriais atvejais skiriasi daugiau negu 3 kartus. Pavyzdžiui, už naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo sutarties patvirtinimą priklausomai nuo notaro sprendimo gali tekti sumokėti nuo 29 iki 121 eurų, už 100 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo daikto panaudos sutarties patvirtinimą – nuo 205 iki 605 eurų. Jei notaras nuspręs, kad sandoris sudėtingas, gali tekti papildomai sumokėti ir už sandorio projekto parengimą, ir už teisinę konsultaciją.
Tiesa, valstybės kontrolė audito metu negalėjo įvertinti, kaip notarai faktiškai taiko teisingumo ministro nustatytus įkainius ir pagal juos apskaičiuoja konkretaus notarinio veiksmo kainą. Teigiama, kad ministerija praktinio įkainių taikymo neanalizuoja, o Lietuvos notarų rūmai atsisakė auditoriams sudaryti galimybę susipažinti su notarų dokumentais ir įvertinti, kaip jie pagal nustatytus įkainius apskaičiuoja notarinio veiksmo kainą.
Kita nustatyta problema – ne visiems Lietuvos gyventojams vienodai prieinamos antstolių ir notarų teikiamos paslaugos. Galimybės notarines paslaugas gauti el. būdu nėra, o antstoliams vykdomuosius dokumentus el. būdu 2019 m. pateikė tik 1 proc. fizinių ir 6 proc. privačių juridinių asmenų, todėl išlieka svarbus fizinis paslaugų prieinamumas. Šešiose (iš 17) veiklos teritorijose antstolių kontoros susitelkusios viename teritorijos miestų, 4 savivaldybėse notarų nėra, todėl gyventojams antstolių ir notarų paslaugų tenka vykti daugiau kaip 50 km atstumu.
Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai rekomendavome iš esmės pertvarkyti antstolio vykdymo išlaidų dydžių ir notaro atlyginimo įkainių nustatymo mechanizmą, numatyti priemones prieinamumui gerinti, tobulinti veiklos priežiūrą ir kontrolę, ištaisyti kitus audito metu nustatytus trūkumus. Įgyvendinus AAI pateiktas rekomendacijas, bus užtikrintas efektyvus antstoliams ir notarams pavestų valstybės funkcijų vykdymas.
Užsimojo labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius
15min primena, kad M.Majauskas dar žiemos pabaigoje skelbė, jog, anot jo, daugiausiai uždirbantys šalies gyventojai ne visuomet atsiranda tarp tų, kurie sumoka ir daugiausiai mokesčių. Tokių išvadų Seimo narys priėjo išanalizavęs advokatų, antstolių ir notarų, dirbančių pagal individualią veiklą, pajamas ir sumokamus mokesčius. Tuo tarpu šių profesijų atstovai su tokiomis išvadomis nesutinka, tikindami, kad tiek advokatai, tiek anstoliai, tiek notarai patiria gerokai daugiau sąnaudų negu kitų profesijų atstovai.
Išanalizavęs šiuos duomenis M.Majauskas mano, kad daug uždirbantys advokatai, notarai ir antstoliai turėtų mokėti didesnius mokesčius, nes kai kurie jų šiuo metu sumoka gerokai mažiau Gyventojų pajamų mokesčių (GPM) negu dirbantys pagal darbo sutartį.
PLAČIAU SKAITYKITE: M.Majauskas užsimojo labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius – narsto advokatų, notarų ir antstolių pajamas
Darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc. Tuo tarpu, pasak M.Majausko, dalis minėtų profesijų atstovų mokėjo tik 6 proc. ar 9 proc. GPM tarifą.
Tuo tarpu Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis su M.Majausko įžvalgomis nesutinka. Jis tikina, kad notaras, sumoka ne mažiau mokesčių negu bet kuris kitas individualia veikla besiverčiantis valstybės pilietis.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad iki 2020 metų birželio į notarų paslaugų įkainius buvo įskaičiuotas Pridėtinės vertės mokestis. Todėl iš parlamentaro analizuojamų notaro įplaukų iš karto būtina atimti penktadalį. Notaras pagal įstatymą negali dirbti vienas ir todėl samdo darbuotojus, kurių kartais didmiesčių biuruose būna net kelios dešimtys. Dauguma jų – kvalifikuoti teisininkai, kurių atlyginimai didmiesčiuose yra konkurencingi“, – pabrėžė M.Stračkaitis.
