Kaip vieną iš pagalbos priemonių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui valstybė dar per pirmąjį karantiną pasiūlė atidėti įvairių mokesčių ir įmokų mokėjimą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje antradienį VMI viršininkė Edita Janušienė informavo, kad galimybe atidėti mokesčius iš viso gali pasinaudoti 62,5 tūkst. juridinių asmenų, kurie įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus. 212 įmonių, įrašytų šiame sąraše – didieji mokesčių mokėtojai.
Iki šiol tokia galimybe pasinaudojo trečdalis įmonių – 22,3 tūkst. O bendra šių juridinių asmenų skola VMI nevykdant išieškojimo sudaro 740,7 mln. eurų.
Tačiau apie trečdalį šios sumos – 220,9 mln. eurų – sudaro 109 didžiųjų mokesčių mokėtojų atidėti įsiskolinimai.
Trečdalis atidėtų įmokų – didžiosioms įmonėms
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas antradienį vykusiame komiteto posėdyje stebėjosi, kad tarp daugiausiai mokesčių atidėjusių įmonių atsiduria ne viena, patenkanti tarp sėkmingiausių šalies bendrovių, ir teiravosi, kodėl nėra viešinamas jų sąrašas.
„Suteiktos nepriemokos sėkmingiausioms įmonėms, kurių savininkai – turtingiausi Lietuvos žmonės. 16 vietoje – turtingiausias, 4 vietoje – irgi. Ir daug kitų. Nesakau, kad šios įmonės neturi sulaukti valstybės pagalbos, anaiptol. Tačiau, ar nėra jokio piktnaudžiavimo taikant pagalbą?“, – svarstė M.Majauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad viešinamos visos įmonės, gavusios kitą valstybės paramą – pavyzdžiui, skirstytą per „Invegą“, todėl klausė, kodėl nėra atskleidžiami mokesčius atidėjusių įmonių pavadinimai.
„Nėra gėda kreiptis pagalbos, bet gal viešumas užtikrintų, kad nebūtų piktnaudžiaujama priemonėmis“, – pabrėžė M.Majauskas.
Nėra gėda kreiptis pagalbos, bet gal viešumas užtikrintų, kad nebūtų piktnaudžiaujama priemonėmis, – pabrėžė M.Majauskas.
Žadėjo pagalvoti
E.Janušienė prieštaravo, kad mokesčių atidėjimai nėra laikomi valstybės pagalba. Ji argumentavo, kad mokesčius atidėjusios įmonės nėra viešinamos, nes tai gali pakenkti jų dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose.
„Pati mokestinė nepriemoka (dėl kurios galimi vykdyti aktyvūs išieškojimo veiksmai) nėra paslaptis, bet kadangi tai atidėti mokesčiai, negalime viešinti įmonių“, – sakė E.Janušienė, pridūrusi, kad įmonių praradimai šiemet yra ženklūs – per šiuos metus bendrovių apyvarta sumažėjo 3,5 mlrd. eurų.
Ji užtikrino, kad jei įmonės, negalinčios grąžinti mokesčių nepriemokos iki vasario pabaigos, sudarys mokestines sutartis, bus peržiūrima jų galimybė mokėti mokesčius.
E.Janušienė taip pat pažadėjo pasitarti su teisininkais ir dėl mokesčius atidėjusių įmonių viešinimo galimybės.
Be to, VMI vadovė pridūrė, kad įmonių galimybė mokėti mokesčius tikrinama. Atrenkamos įmonės, kurios galimai nepatiria sunkumų – šių bendrovių savo praradimus prašoma pagrįsti dokumentais. Tokių įmonių jau buvo atrinkta 365 – iš jų 134 ar 37 proc. buvo išbrauktos iš nukentėjusių bendrovių sąrašo, įvertinus jų pateiktus dokumentus.
Daugiausiai atidėjo PVM
Daugiausia Lietuvos įmonės atidėjo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimą – tarp visos mokestinės nepriemokos, kuriai nevykdomas išieškojimas, PVM sudaro 71,8 proc. arba 532 mln. eurų. Antroje vietoje Gyventojų pajamų mokestis (GPM) (101 mln. eurų).
Panaši tendencija ir tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų, atidėjusių 221 mln. eurų mokesčių – PVM iš šios sumos sudaro 164,4 mln. eurų, o antroje vietoje – GPM – 15,3 mln. eurų.
Kurie sektoriai atidėjo daugiausia mokesčių?
Tarp visų sektorių pagal COVID-19 mokestinės nepriemokos dydį išsiskiria didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius – prekybininkų atidėti mokesčiai sudarė 60 proc. nuo visos mokestinės nepriemokos.
Antroje vietoje – transportas ir saugojimas (7,1 proc.), apie 5 proc. nuo visos mokestinės nepriemokos sudaro nekilnojamojo turto operacijų, apdirbamosios gamybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bendrovių atidėti įsiskolinimai.
Panaši tendencija ir nagrinėjant 1062 daugiausiai mokesčių atidėjusias įmones, kurių mokestinė nepriemoka 576 mln. eurų: 63,5 proc. šių įmonių priklauso didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriui, 7,2 proc. – transporto ir saugojimo, 6,3 proc. – nekilnojamojo turto operacijų, 5,2 proc. – apdirbamajai pramonei.
VMI naujų išieškojimo veiksmų neinicijuos iki 2021 m. vasario 28 d. nepriemokoms, susidariusioms iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat atleis nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d.
O įmonės, negalinčios sumokėti nepriemokos iki 2021 vasario 28 dienos, galės sudaryti mokestinę paskolos sutartį iki 2022 pabaigos be jokių palūkanų.
Mokestinės nepriemokos augimas sulėtėjo
VMI naujų išieškojimo veiksmų neinicijuos iki 2021 m. vasario 28 d. nepriemokoms, susidariusioms iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat atleis nuo delspinigių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d.
O įmonės, negalinčios sumokėti nepriemokos iki 2021 vasario 28 dienos, galės sudaryti mokestinę paskolos sutartį iki 2022 pabaigos be jokių palūkanų.
Beje, pastaraisiais mėnesiais mažėja atidedamų mokesčių suma. VMI pastebi, kad rugpjūčio–spalio mėn. mokestinė nepriemoka, kuriai nevykdomas išieškojimas, augo mažesniu tempu nei ankstesniais mėnesiais.
Pavyzdžiui, mokestinė nepriemoka birželį ar liepą augo per 30 proc., o lapkritį – tik 3,7 proc.
Šią tendenciją E.Janušienė iš dalies siejo ir su tuo, kad VMI atrinko 107 didžiausius klientus, kurių veiklos rodikliai gerėjo, ir surengė su jais pokalbius dėl galimybės pradėti mokėti mokesčius. Po šių pokalbių įmonės sumokėjo 67 mln. eurų – iš jų 53 mln. eurų sumokėjo didžiosios įmonės.
Be to, iš sąrašo įmonių, kurios gali pasinaudoti mokesčių atidėjimu, išbraukiamos įmonės, kurios restruktūrizuojamos, bankrutuojančios – tokios šiuo metu turi įsiskolinimų už 14 mln. eurų.
VMI viršininkė E.Janušienė pabrėžė, kad jei naujoji Vyriausybė nuspręs šią priemonę pratęsti, reikėtų siaurinti ir tikslinti sąrašą įmonių, kurios galėtų atidėti mokesčius.
