Seimo BFK pirmininkas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad ši pateiktų informaciją apie visų šių trijų profesijų, dirbančių pagal individualią veiklą, uždirbamas pajamas ir sumokamus mokesčius.
Išanalizavęs šiuos duomenis M.Majauskas mano, kad daug uždirbantys advokatai, notarai ir antstoliai turėtų mokėti didesnius mokesčius, nes kai kurie jų šiuo metu sumoka gerokai mažiau Gyventojų pajamų mokesčių (GPM) negu dirbantys pagal darbo sutartį.
Darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc. Tuo tarpu, pasak M.Majausko, dalis minėtų profesijų atstovų mokėjo tik 6 proc. ar 9 proc. GPM tarifą.
„Mano nuomone, mažas ir vidutines pajamas iš individualios veiklos gaunančių mokestinė tvarka keistis neturėtų. Tačiau milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis advokatas, notaras ar antstolis turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius.
Milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis advokatas, notaras ar antstolis turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius.
Esama padėtis yra brangi mokesčių sistemos klaida ir skaudi neteisybė. Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar gydytojas, gaunantis šimtą kartų mažesnes pajamas, turėtų mokėti kelis kartus didesnius mokesčius“, – 15min komentavo M.Majauskas.
Notarai mokesčiams skyrė 10-15 proc. nuo gautų pajamų?
Kaip atskleidė VMI duomenys, 2019 metais bendros 250 notarų individualios veiklos pajamos sudarė 40,7 mln. eurų. Vidutiniškai vienas notaras per metus deklaravo 163 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 15,6 tūkst. eurų pajamų mokesčio.
Dauguma notarų deklaravo išlaidas vidutiniškai siekiančias 40 proc. individualios veiklos pajamų.
Didžiausias pajamas gavęs notaras 2019 m. deklaravo 1,2 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
„Tokiu būdu mažinamos apmokestinamos pajamos, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo apie 9 proc. Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2019 m. deklaravo 1,2 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – tvirtino M.Majauskas.
Pasak jo, dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 651 tūkst. eurų ir taip pat mokėjo tik 10 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų.
„Įdomu pastebėti, kad didžiausias pajamas gavę notarai naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tokia išimtis pagal idėją buvo skirta smulkia individualia veikla užsiimantiems asmenims, siekiant palengvinti jiems biurokratinę naštą ir supaprastinti išlaidų apskaitą. Šiandien tuo drąsiai naudojasi milžiniškas pajamas gaunantys notarai, kai jų patirtos faktinės išlaidos, tikėtina, yra reikšmingai mažesnės“, - teigė M.Majauskas.
Tiesa, jis pastebi, kad ne visus notarus sėkmė lydi vienodai. Pavyzdžiui, 50 mažiausias pajamas gavusių notarų 2019 m. vidutiniškai deklaravo 49 tūkst. eurų prieš leidžiamus atskaitymus.
Notarų rūmai: notaras sumoka ne mažiau negu bet kuris kitas
Tuo tarpu Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis su M.Majausko įžvalgomis nesutinka. Jis tikina, kad notaras, sumoka ne mažiau mokesčių negu bet kuris kitas individualia veikla besiverčiantis valstybės pilietis.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad iki 2020 metų birželio į notarų paslaugų įkainius buvo įskaičiuotas Pridėtinės vertės mokestis. Todėl iš parlamentaro analizuojamų notaro įplaukų iš karto būtina atimti penktadalį. Notaras pagal įstatymą negali dirbti vienas ir todėl samdo darbuotojus, kurių kartais didmiesčių biuruose būna net kelios dešimtys. Dauguma jų – kvalifikuoti teisininkai, kurių atlyginimai didmiesčiuose yra konkurencingi“, – pabrėžė M.Stračkaitis.
Pasak jo, notaras moka savo darbuotojų atlyginimus ir visus deramus mokesčius. Iš likusių įplaukų skaičiuojamos išlaidos biuro išlaikymui, privalomojo ir papildomo savanoriško profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokos, privalomas Notarų rūmų nario mokestis, išlaidos notaro archyvo išlaikymui neribotą laiką.
„Notaras savo veikloje prisiima didesnę riziką negu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – notaras už savo ir savo biuro darbuotojų veiksmus atsako visu savo turtu. Be to, notaras turi turėti lėšų, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus atitinkantį biurą, kvalifikuotus darbuotojus ir mokėtų jiems atlyginimus, jei dėl ligos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ir pajamų negautų.
Ir tik atskaičius visas minėtas išlaidas, galima kalbėti apie notaro asmeninį atlyginimą, iš kurio išskaičiuojami gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai“, – komentavo Lietuvos notarų rūmų prezidentas.
„Vadinasi, notaro, kaip privataus asmens, o ne valstybės įgalioto asmens ir darbdavio, sumokėtus mokesčius derėtų skaičiuoti ne nuo bendrų įplaukų, o nuo jam konkrečiai tenkančios įplaukų dalies. Notarų rūmų duomenimis, notaro patiriamos sąnaudos ir sumokami mokesčiai vidutiniškai siekia du trečdalius notaro įplaukų, o kartais – ir daugiau“, – pridūrė M.Stračkaitis.
Didžiausios advokato pajamos 4,2 mln. eurų pajamų
M.Majausko nuomone, per mažai mokesčių sumoka ir advokatai bei antstoliai.
VMI duomenimis, 2019 m. daugiausiai uždirbęs advokatas deklaravo 4,2 mln. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 5,1 proc. pajamų mokesčių.
Pasak M.Majausko, dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 2 mln. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc.
Dešimties daugiausiai uždirbančių advokatų individualios veiklos pajamos buvo vidutiniškai 2 mln. eurų per metus, nuo kurių sumokėti gyventojų pajamų mokesčiai nesiekė 6 proc.
VMI duomenimis Lietuvoje individualią veiklą vykdo maždaug 1900 advokatų, kurie 2019 m. deklaravo 122 mln. eurų pajamų. Vidutiniškai vienas advokatas per metus deklaravo 68 tūkst. eurų individualios veiklos pajamų ir sumokėjo 7 proc. pajamų mokesčio.
O šimtas daugiausiai Lietuvoje uždirbančių advokatų vidutiniškai uždirbo 700 tūkst. eurų per metus ir sumokėjo 7,7 proc. Tuo tarpu likusiųjų metinės pajamos buvo reikšmingai mažesnės ir vidutiniškai siekė 31 tūkst. eurų.
„Tai galėtų būti vadovėlinis neteisingos mokesčių sistemos pavyzdys. Dėl konkrečių sprendimų tarsimės su Vyriausybe ir stengsimės šią neteisybę ištaisyti kuo greičiau. Nors advokatų skaičius ir nėra didelis, dėl taikomo privilegijuoto mokesčių tarifo valstybė per metus netenka reikšmingų pajamų.
Pakoregavus tarifus ar leidžiamas veiklos formas, galima tikėtis iki 5 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – mano M.Majauskas.
Antstoliai uždirbo 27 mln. eurų
VMI duomenimis, antstolių bendros 2019 m. individualios veiklos pajamos sudarė 27,2 mln. eurų. Šiuo metu individualia teisine veikla užsiima apie 115 antstolių, o jų skaičių ir veiklos teritorijas nustato teisingumo ministras.
Vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 234 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 17 tūkst. eurų pajamų mokesčio.
„Absoliuti dauguma antstolių deklaravo patyrę reikšmingas išlaidas tokiu būdu mažindami savo apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl skaičiuojant nuo gautų pajamų vidutiniškai antstolių sumokėtas efektyvus pajamų tarifas buvo vos 7 proc.“, – teigė M.Majauskas.
Pasak jo, didžiausias pajamas gavęs antstolis 2019 m. deklaravo 725 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 4,8 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Tuo tarpu dešimt didžiausias pajamas deklaravusių antstolių iš savo pagrindinės veiklos vidutiniškai gavo 543 tūkst. eurų ir sumokėjo vos 6,2 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų.
Iš 116 antstolių deklaravusių pajamas VMI net 108 antstolių metinės pajamos viršijo 100 tūkst. eurų.
„Anstoliams, kaip ir advokatams, taikoma privilegijuota mokestinė tvarka. Mano vertinimu ši tvarka turėtų išlikti tik vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims“, – sakė M.Majauskas.
Antstolių rūmai taip pat nesutinka su M.Majausko argumentais, tvirtindami, kad nors mokesčių prasme antstolis yra individualią veiklą vykdantis asmuo, pajamas uždirba ne vienas antstolis, bet visa antstolio kontora. O kontoroje kartu su antstoliu vidutiniškai dirba dar septyni žmonės.
„Antstolio sumokami mokesčiai valstybei – PVM, GPM ir Sodros mokesčiai už save ir samdomus darbuotojus – 2019 m. vidutiniškai sudarė 34 proc. surenkamų pajamų. Kai tuo tarpu, ekspertų teigimu, verslo įmonės į biudžetą vidutiniškai sumoka tik 27,5 proc. mokesčių (pelno ir dividendų)", - pabrėžė Antstolių rūmai.
Be to, jie pabrėžė, kad antstolių veikla finansiškai yra itin rizikinga. Jis uždirba pajamas tik tada, kai realiai išieško priteistas skolų sumas. O išieškojimas vidutiniškai užtrunka iki dvejų metų.
„Dažnai išieškojimas būna sudėtingas arba net neįmanomas dėl skolininko vengimo vykdyti prievolę ir jo nemokumo. Nesėkmės atveju antstolis neuždirba nei cento, o skolos administravimo išlaidas turi padengti iš savo atlyginimo. Todėl Atskirų mėnesių pajamos gali stipriai svyruoti, o kai kurie mėnesiai gali būti ir nuostolingi", - pabrėžė Antstolių rūmai.
Lietuvą vadina mokesčių rojumi
M.Majauskas laikosi nuomonės, kad daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius.
„Taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje. O kol kas Lietuva išlieka absoliutus mokesčių rojus dideles pajamas gaunantiems advokatams. Panašu, kad antstoliai taip pat mėgaujasi mokestinėmis privilegijomis ir gyvena kaip inkstai taukuose“, – kalbėjo Seimo BFK pirmininkas.
Pasak jo, nors verslo asociacijos paprastai bando įtikinti, jog efektyvus mokesčių tarifas mažas tik todėl, jog patiriamos didelės veiklos sąnaudos, VMI deklaracijos rodo priešingą situaciją – net 83 proc. advokatų naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų.
„Tačiau net ir darant prielaidą, kad reikšmingos išlaidos egzistuoja, pajamos po tariamų išlaidų vis tiek siekia šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus. Tad ar tikrai teisinga, kad milijoną eurų po išlaidų iš individualios veiklos gaunantis asmuo gali mokėti dvigubai mažesnį pajamų mokestį nei dirbantis pagal darbo sutartį?", – svarstė M.Majauskas.
