„Mano vienintelis lūkestis ir noras šitoje situacijoje, kad apsaugotume tas žmonių grupes, kuriems pagalbos ir paramos gali reikėti labiausiai. Tai yra tie, kuriems sunku apmokėti savo sąskaitas už šildymą, kurie turi per daug išlaidų. Tam priemonės turi būti labai taiklios. Todėl jas ir numatėme dar rudenį, ypač su šildymo kompensacijų praplėtimu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė.
„Apie visas kitas papildomas priemones mano noras kalbėti šiek tiek vėliau, nes viso pajamų augimo žmonės dar šiai dienai buvo nepajutę. Šį mėnesį žmones algos pasieks jau su padidintu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu“, – pridūrė ji.
M.Navickienė pabrėžė, kad situacija visada stebima, o jei kažkurioms specifinėms visuomenės grupėms reikės papildomos paramos, ji bus suteikiama.
„Nors ir nesu labai didelė vienkartinių priemonių ar vienkartinių išmokų mėgėja ir manau, kad tai daugiau kraštutinės priemonės nei iš esmė sprendžiančios problemas, bet vieną tokią priemonę Vyriausybė jau buvo priėmusi – 100 eurų išmoka pačiai pažeidžiamiausiai visuomenės grupei – pagyvenusiems asmenims, bet ne dėl tų pajamų o dėl to, kad ir sirgimo rizika toje žmonių grupėje buvo pati didžiausia“, – sakė M.Navickienė.
Ministrė anksčiau yra sakiusi, kad Vyriausybė 2022-ųjų biudžete yra numačiusi įvairias priemones kovai su infliacija didinant pensijas, skiriant išmokas vienišiems asmenims, sparčiau nei numato įstatymai indeksuojant tikslines išmokas, išplečiant šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir panašiai.
Pasak M.Navickienės, jeigu Vyriausybė matys, kad metų viduryje yra poreikis papildomoms priemonėms, jos bus svarstomos.
G.Nausėda siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų bei mokėti vienkartines 100 eurų išmokas pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Anot prezidento, jo pasiūlytoms priemonėms gali prireikti apie 150-200 mln. eurų, kurie, pasak jo, bus surinkti papildomai į biudžetą dėl išaugusios infliacijos.
