Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.
„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta, o žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl, siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M.Navickienė.
A.Veryga svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“, ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.
„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime, pinigų duoti nekyla ranka?“ – feisbuke klausė parlamentaras.
M.Navickienė nurodė, jog pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.
„Jeigu paskaičiuotume, turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, vis tiek skaičiuojama šeimos. Ir šeimos paprastai būna trys–penki asmenys, o kartais ir daugiau. Tai mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.
Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.
„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška. Todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną. Ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją“, – kalbėjo M.Navickienė.
Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.
„Net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad šie žmonės kuo greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti. Dėl to ilgalaikio apgyvendinimo planai yra su savivaldybėmis dabar organizuojami tokiu būdu, kad kuo arčiau tų vietų, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, švietimo įstaigų ir oresnės apgyvendinimo sąlygos, tas savivaldybes ir prioritetizuojame“, – sakė ji.
„Tikslas yra, kad žmonės pasirūpintų savimi, užsidirbtų, o šita laikina išmoka trims mėnesiams, kuri galiotų, yra ir padėka, ir papildoma paskata. Tai aš tikrai nesiūlyčiau lyginti šių dalykų tarpusavyje“, – pridūrė ministrė.
Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.
Planuojama, kad kompensacijos būtų mokamos nuo antro mėnesio, kai priimami ukrainiečiai, ir ne ilgiau trijų mėnesių.
Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.
Sprendimas šiuo metu derinamas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
Tikimasi integracijos į darbo rinką
Ministrė pabrėžė, jog pirmiausia siekiama ukrainiečių integracijos ir savarankiškumo.
Jos duomenimis, šiuo metu yra įsidarbinę per 1,2 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių.
„Net ir tie, kurie atvyksta su aukštesne kvalifikacija, bet neturi kalbinių įgūdžių, prašo ir siekia dirbti paprastą rūšiavimo, pakavimo, salės darbuotojo darbą. Užimtumo tarnyba drauge su begale verslo pasiūlymų su tais žmonėmis dirba ir toliau, kokioje savivaldybėje jie beapsigyventų“, – kalbėjo M.Navickienė.
Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį.
Ministrė sakė, kad ši suma visoje šalyje yra vienoda, siekiant, kad daugiau žmonių pasiūlytų apgyvendinimo vietas regionuose.
„Net labiau skatintume apgyvendinimo vietas registruoti regionuose – ten, kur taip pat turime laisvų darbo vietų, tad norėjosi šią sumą turėti universalią, kad ji būtų ta pati visose savivaldybėse“, – teigė ji.
M.Navickienės teigimu, esant 30 tūkst. pabėgėlių, išlaidos šiai priemonei siektų apie 6,3 mln. eurų.
„Turime suprasti, kad viskas, ką mes šioje valstybėje galėsime pasiūlyti nuo karo bėgantiems žmonėms, bus susiję su tuo, koks tai bus skaičius. Jeigu matysime, kad skaičiai bus be galo dideli, tai turbūt ir labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems suteikti negalėsime, ir tada jau sprendimai bus kiti: didesnės, mažiau patogios apgyvendinimo vietos“, – sakė ji.
Kol kas lėšos karo pabėgėliams numatytos iš Lietuvos biudžeto, tačiau laukiama Europos Sąjungos įsitraukimo, padengiant kai kuriuos kaštus, kuriuos patirs Lietuva ir kitos šalys.
