„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

M.Navickienė: siūlome įvesti 43 tūkst. pigių darbuotojų iš užsienio įdarbinimo kvotą

Siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir skatinant darbdavius įdarbinti savo piliečius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą. Tačiau aukštos kvalifikacijos užsieniečiams galiotų kita tvarka.
Monika Navickienė
Monika Navickienė / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

Anot ministrės Monikos Navickienės, nekvalifikuotų darbuotojų virš šios ribos į šalį nebūtų įleidžiama.

„Trišalėje taryboje mes daug apie tai diskutuosime (...). Ministerija pasiūlė tą vadinamąją griežtą kvotą, kurią viršijus pigi darbo jėga daugiau nebūtų į Lietuvą įleidžiama“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M.Navickienė.

„Mes matome, kad tos darbo jėgos atvykstančios kontrolė yra maža, todėl norime, kad tas atvykimas niekaip nedemotyvuotų darbdavių įdarbinti Lietuvos piliečius ir mokėti jiems didesnius atlyginimus, todėl tas ribojimas pigios darbo jėgos yra iš ministerijos yra per griežtą kvotą – ne daugiau kaip 43 tūkstančiai asmenų yra pirmajame pasiūlyme“, – aiškino ministrė.

Jos teigimu, ministerijos siūloma kvota sudarytų tik nedidelę dalį šalies gyventojų ir nedarytų jokios įtakos didesnius atlyginimus gaunantiems žmonėms, be to, aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimui galiotų atskira tvarka.

„Tai pusantro procento nuo mūsų populiacijos (...). Aš manyčiau, kad toks sprendimas yra teisingas, tai niekaip neliestų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietose dirbančių, aukštesnį darbo užmokestį gaunančių asmenų ir tas siūlymas būtų kaip akcentas, kad pigi darbo jėga būtų ribojama, o toliau leisti atsivežti aukštos kvalifikacijos žmones“, – kalbėjo M.Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas BNS vėliau sakė, kad 43 tūkst. užsieniečių kvota yra pirminis siūlymas, kada jis įsigaliotų, kol kas neaišku.

„Tai pasiūlymas, kurį dar tik svarstysime, mes esame jį pristatę Trišalei tarybai, dar net nėra projekto. Šiems metams kova nustatyta, o kada galėtų įsigalioti reglamentavimo pakeitimai, sunku pasakyti. Teoriškai galėtų būti šiems metams taikoma, bet pratiškai – aš tuo labai abejoju, čia labiau į ateitį. Nežinau, kokia bus politika: ar kuo greičiau spausti, ar palikti nuo kitų metų“, – BNS teigė V.Šilinskas.

Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.

Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs