Vyriausybė trečiadienį sutarė sprendimo kol kas nepriimti.
„Mes galime tai užfiksuoti kaip vidurio pasiūlymą, su kuriuo Vyriausybė ateina pas darbdavius ir profesines sąjungas tuo pagrindu susitarti. Jei taip būtų susitarta, tada Vyriausybė turės priimti sprendimą nutarimu“, – Vyriausybės pasitarime sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Anksčiau spaudos konferencijoje M.Navickienė sakė, kad Vyriausybei teikiami siūlymai, iš kurių vienas – MMA dydį didinti 15 proc. iki 840 eurų.
„Tai būtų 110 eurų dydžio augimas. Šis sprendimas yra teikiamas Vyriausybei, tačiau su juo grįžtu į Trišalę tarybą rugsėjo 27 dieną pristatyti profsąjungoms ir darbdaviams kaip kompromisą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo M.Navickienė.
Pasak jos, yra nemažai mitų, teigiančių, kad MMA augimas gali didinti infliaciją ar nedarbą.
„Esame atlikę ekonominę studiją ir tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos analitikai, tiek Lietuvos banko analitikai sako, kad įtaka infliacijai nėra reikšminga, tačiau kėlimas svarbus mažiausių pajamų darbuotojams tiek dėl aukštesnių pajamų, tiek dėl šešėlinės rinkos mažinimo“, – sakė M.Navickienė.
Tuo metu NPD siūloma kelti 85 eurais (iki 625 eurų).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė mananti, kad sprendimais didinti MMA ir NPD valstybė dalijasi naštą su verslu, siekiant pagerinti situaciją mažiausiai uždirbantiems.
„NPD didėtų žmonėms, kurie gauna iki kitų metų prognozuojamo vidutinio darbo užmokesčio. Tai reiškia, kad iki 1926 eurų (prieš mokesčius) uždirbantiems žmonėms pajamos į rankas augtų“, – sakė G.Skaistė.
Neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims NPD atitinkamai būtų didinamas nuo 870 eurų iki 1010 eurų bei nuo 810 eurų iki 940 eurų.
Pajamos į rankas dėl abiejų sprendimų minimalią algą gaunantiems žmonėms didėtų 83,5 euro.
„Poveikis biudžeto pajamoms dėl NPD pokyčio kitais metais būtų 164,4 mln. eurų – tokie netekimai“, – pridūrė finansų ministrė.
Paklausus, kiek nuo kitų metų galėtų didėti įvairios išmokos, G.Skaistė sakė, kad tai bus pristatyta su 2023 m. biudžeto projektu.
M.Navickienė pridūrė, kad tiek pensijos, tiek vaiko pinigai, tiek bazinės socialinės išmokos augs.
Lietuvos bankas Trišalėje taryboje praėjusią savaitę pristatė kelis būdus, kaip MMA galėtų kilti nuo kitų metų, vienas iš jų – tai daryti palaipsniui.
Visgi G.Skaistė Vyriausybės pasitarime sakė, kad tai sukeltų papildomų sunkumų buhalteriams, nes gyventojų pajamų mokesčio formulėje yra NPD, kuris yra susietas su MMA.
„Keičiant formulę metų viduryje, nes keičiasi MMA, būtų praktiškai labai sudėtingai įgyvendinti. Pasirinkome kelti vienu ypu, taip yra teisingiau ir paprasčiau įgyvendinti bet kuriems apskaitą vykdantiems asmenims“, – sakė G.Skaistė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad ši ministerija siūlė kitokį MMA augimą.
„Našta keturis kartus būtų didesnė verslui, todėl siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį Trišalėje taryboje“, – nurodė A.Armonaitė.
Priminsime, kad Trišalė taryba anksčiau sutarimo dėl MMA augimo nerado ir Vyriausybei teikė atskirąsias nuomones.
Pramonininkai pasisakė už MMA kėlimą iki 800 eurų, o NPD – iki 740 eurų. Lietuvos verslo konfederacija palaikė MMA kėlimą palaipsniui.
Tuo metu profsąjungos pasisakė už minimalaus atlyginimo kėlimą iki 888 eurų.
Šiemet MMA siekia 730 eurų (neatskaičius mokesčių), arba 550 eurų į rankas, NPD – 540 eurų.
