„Ukrainiečiai, kurie yra traktuojami kaip turistai, iškreipia tuos rodiklius, matome, kad atvykstamojo turizmo skaičiai auga, tačiau matome ir tuos ukrainiečius, kurie atvyksta į Lietuvą, ko gero, ne poilsiauti“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
„Norėtume, kad būtų tie asmenys eliminuoti ir tada matytųsi reali situacija. (...) Tie skaičiai (užsienio keliautojų be ukrainiečių – BNS) nėra tokie gražūs ir džiuginantys“, – pridūrė ji.
M.Plepytės-Rainienės teigimu, Lietuvai sunku pritraukti užsienio turistų, nes kelionių organizatoriai neturi pakankamai lėšų dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose.
„Tikrai žinau, kad negali sau leisti dalyvauti visose turizmo parodose, kurios ne tik reikalingos, bet ir būtinos“, – sakė M.Plepytė-Rainienė.
Be to, pasak jos, Lietuvos atvykstamajam turizmui trukdo prastas susisiekimas su didžiaisiais Europos oro uostais.
„Norėtųsi geresnio ir platesnio susisiekimo su tais vadinamais „hubbiniais“ oro uostais“, – teigė M.Plepytė-Rainienė.
Valstybės duomenų agentūros Transporto ir turizmo statistikos skyriaus vadovo Audriaus Tarailos teigimu, į statistiką įtraukiami tik tie ukrainiečiai, kurie atvyksta kelioms dienoms, o ne gyventi arba ieškotis nuolatinio darbo.
„Pabėgėliai ukrainiečiai skaičiuojami nėra, yra skaičiuojami tik tie kurie atvyko kelioms dienoms, pavyzdžiui, savanoriauti. (...) Tai gautųsi kaip ir atostogos darbo tikslais“, – BNS teigė A.Taraila.
Jis taip pat pridūrė, kad agentūra statistikos neįtraukiant ukrainiečių teikti neplanuoja.
„Pagal tyrimo metodologiją neišeitų, tada reiktų atskirai spręsti, kada tuos ukrainiečius skaičiuoti, kada ne. (...) Statistikos be ukrainiečių ruošti neplanuojame“, – teigė jis.
A.Taraila pridūrė, kad karas Ukrainoje turizmui įtakos turėjo ir kitur – turistai iš tolimesnių šalių bijo važiuoti į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.
„Vis tiek tas karas Ukrainoje tokį nesaugumo jausmą suteikė šiek tiek, tai užsienio turistai tiesiog mažiau renkasi šitą kryptį“, – sakė A.Taraila.
Jis taip teigė, kad dėl karo Ukrainoje smarkiai sumažėjo turistų iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Latvijos, Estijos, Graikijos turistų, lyginant su ankstesniais metais, tai grįžo į priešepideminį lygį. (...) Rusijos turistų skaičius lyginant su 2019 metais tai yra tris-keturis kartus mažesnis, Baltarusijos – du kartus mažesnis“, – pasakojo A.Taraila.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais padidėjo 2,3 karto iki 2,17 mln., o vienadienių kelionių padidėjo 2,2 karto iki 2,56 mln.
Daugiausia užsienio keliautojų atvyksta su nakvyne asmeniniais tikslais – tokios kelionės sudarė 73,2 proc., verslo kelionės – 26,8 proc. Asmeninių kelionių su nakvyne skaičius padidėjo 2,2 karto iki 1,59 mln., verslo kelionių – 2,7 karto iki 581,4 tūkstančio.
Vidutinė užsieniečio kelionė Lietuvoje truko 4,2 nakvynės, jie išleido 810 mln. eurų – 2,2 karto daugiau, o vienai kelionei vidutiniškai išleido 373,7 euro – 4,1 proc. mažiau nei 2021 metais.
M.Plepytės-Rainienės teigimu, užsieniečiai paprastai neapsistoja tik Lietuvoje – populiariausios kelionės apima visas Baltijos šalis.
„Su atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriais nėra atvykstama tik į Lietuvą, keliaujama per visas Baltijos šalis“, – teigė ji.
