„Jeigu biudžetas, ypač kalbant apie 2023 metus, stipriai nedidės keliams, mes tikrai skolinsimės, kad įgyvendintume strateginius projektus ir kartu tas visas lėšas, kurias šiandien turime, panaudotume kitoms reikmėms – kelių būklei ir žvyrkeliams“, – Seime antradienį teigė ministras, pristatęs padėtį susisiekimo sektoriuje.
Seimas lapkričio pradžioje po svarstymo yra pritaręs Kelių bei kelių lydinčių įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos direkcija bus pertvarkyta iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Teigiama, kad šis statusas leis jai skolintis rinkoje, kartu pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą.
M.Skuodžio teigimu, 38 proc. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių dabar neatitinka reikalavimų.
„Turime 73 tiltus ir viadukus, kurie taip pat jau arti avarinės būklės, kuriuos reikia tvarkyti“, – teigė jis.
„Reaguojant į kelių būklę, situaciją ir tiltus, esame tiesiog priversti didinti finansavimą šitiems objektams ir jau šiais metais, žvelgiant į kitus metus, tikrai didinsime finansavimą apskritai kelių būklės gerinimui, kad galėtume 38 proc. blogą būklę sumažinti per ketverius-penkerius metus bent iki 30 proc.“, – kalbėjo ministras.
M.Skuodžio įsitikinimu, tai „yra pasiekiama“, pavyzdžiui, iki 2024 metų galima išasfaltuoti visus valstybinius žvyrkelius gyvenvietėse.
„Jeigu žvelgiant į ateitį ir tuos pačius valstybinius žvyrkelius, pavyzdžiui, tikrai iki 2030-2035 metų priklausomai nuo finansavimo galima sutvarkyti visus žvyrkelius, kurie ekonomiškai apsimoka ir po to jau reikės tiktai lėšų būklei palaikyti“, – pridūrė ministras.
Be kita ko, M. Skuodis tvirtino, kad ir ministerijai, ir įmonėms svarbiausia, kad kelių finansavimas būtų stabilus, o ne svyruotų, tarkime, 200 mln. eurų.
„Labai sunku rinkai pasiruošti, labai sunku ir savivaldybėms planuoti, turėti projektus. Nuoseklumas čia net svarbiau, negu vienų metų kažkoks šuolis“, – tvirtino jis.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas Seimo Ekonomikos komitete yra sakęs, kad 2022 metais Lietuvoje bus išasfaltuota apie 130 km valstybinių žvyrkelių, o per 2021–2024 metus – apie 500 km.
Šiemet žvyrkeliams biudžete numatyta 94 mln. eurų, kitais metais – apie 70 mln. eurų.
Vyriausybė yra pritarusi kelių finansavimo pertvarkai, numatančiai, kad bus panaikintos įvairios programos – nuo žvyrkelių asfaltavimo iki rezervo dalinimo, lėšas iš anksto paskirstant savivaldybėms.
2021 metų sausį Lietuvoje buvo apie 5756 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Vietinės reikšmės keliais su žvyro danga rūpinasi savivalda.
