„Apie valstybinius duomenų centrus valstybėje kalbame tikrai pakankamai ilgą laiką. Šiuo metu valstybėje tikrai turime didelį tokių duomenų centrų poreikį. Poreikis yra, poreikis, tiesą pasakius, buvo vakar“, – Vilniaus televizijos bokšte vykusio renginio metu antradienį sakė M.Skuodis.
„Duomenų centrai atitinka valstybės poreikius, bet jie simbolizuos ir visa, kas yra geriausia“, – pridūrė ministras.
Būsimųjų valstybės duomenų centrų operatoriaus – Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) vadovas Remigijus Šeris sako, kad tokių centrų projektas susijęs su prieš kelerius metus pasikeitusia bendrovės strategine kryptimi.
„Startuojame su strateginiu valstybės duomenų centrų projektu. Bendrovė prieš keletą metų pakeitė savo veiklos strateginę kryptį, išėjo iš mažmeninės mobilaus ryšio tinklo paslaugų teikimo rinkos ir ėmėsi valstybei svarbių strateginių projektų, iš kurių vienas startuoja šiandien“, – teigė R.Šeris.
Pasak jo, artimiausiu metu Telecentras pradės įgyvendinti Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukciją, taip pat šiuo metu stato saulės elektrinę, kuri bus naudojama bendrovės poreikiams bei valstybės duomenų centrams.
„Vykdome labai svarbų Lietuvai atsinaujinančių šaltinių projektą – statome savo poreikiams saulės elektrinę, kurios pagamintą elektrą naudosime savo radijo ir televizijos tinklų maitinimui“, – teigė R.Šeris.
„Tai labai svarbu, ypatingai žinant, kad elektros kainos dabar gerokai aukštesnės ir, aišku, tą pačią energiją naudosime valstybės duomenų centrams, išnaudodami galimybę suteikti savo klientui, valstybei pigesnes paslaugas“, – pridūrė Telecentro vadovas.
Du valstybės duomenų centrus už 20 mln. eurų statys bendrovės „Agentus“ ir Vilniuje įsikūrusi Norvegijos kapitalo „KV Baltic“. Planuojama, kad pirmuosius serverius ir duomenų masyvus šie centrai galės priimti 2023 metų pabaigoje.
„Turime pasitikėjimo vieni kitais istoriją žvelgiant atgal į 2014–2015-uosius metus, kuomet Klaipėdoje buvo pastatytas SGD terminalas „Independence“. Jis yra labai svarbus, ypač dabar, susiklosčius situacijai Ukrainoje, padedantis Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma“, – teigė renginyje dalyvavęs Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Olė Terjė Horpestadas.
„Nacionalinių duomenų centrų kūrimas taip pat yra labai strategiškas sprendimas siekiant užtikrinti duomenų apsaugą. Džiaugiuosi, kad mes galime prisidėti prie investicijų į inovacijas Lietuvoje įvairiose srityse, prie šios infrastruktūros, duomenų apsaugos, kuri yra būtina saugumui ir visuomenės funkcionavimui“, – pridūrė jis.
Telecentro Veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis teigė, jog iki 2026 metų Lietuvoje iš viso turėtų būti pastatyti keturi nauji valstybės duomenų centrai – dar du planuojama statyti Kauno regione.
Pasak jo, kartu su Vilniaus šilumos tinklais (VŠT) jau parengtas centuose susidariusios atliekinės šilumos panaudojimo projektas.
„Jau esame suprojektavę ir įdėję tam tikrus elementus, kurie leis tą atliekinę šilumą ne švaistyti į orą, ne šildyti dangų, o šildyti Vilniaus gyventojų karštą vandenį, nes jo poreikis reikalingas ištisus metus, o duomenų centrai dieną-naktį tą šilumą ir gamins“, – teigė A.Zuikis.
„Valstybė sutaupys ir energetiškai dėl to, kad patys duomenų centrai bus daug efektyvesni negu dabartinė veikla, kur ten tie serveriai bestovėtų. Klientai, kurie perkels serverius į mūsų duomenų centrus, iškart laimės“, – pridūrė jis.
Abu duomenų centrai bus pastatyti Vilniuje, vienas nuo kito jie bus nutolę per 20 kilometrų, jų bendra talpa sieks 288 serverių spintas. Numatoma, kad juose bus centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys.
Bendra Telecentro investicija į duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sieks daugiau negu 20 mln. eurų.
