„Šiuo metus jaučiasi, kad savivaldybės yra stokojančios lėšų savo nemažų užsibrėžtų infrastruktūrinių planų įgyvendinimui, ypač tai aktualu dabartiniame žaliavų augimo kontekste, statybos sąnaudų augimo kontekste“, – diskusijoje „Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketas: galimybės ir rizikos“ pirmadienį Vilniuje sakė M.Statulevičius.
„Jau dabar matome, kad bus susiduriama su tam tikrų projektų neįgyvendinimu. Papildomos priemonės, įgalinančios savivaldybes užbaigti tuos projektus, kurie jau yra kainavę viešajam sektoriui nemažus pinigus, kur įtraukti verslo subjektai, matyt yra logiškas“, – teigė jis.
Jis priminė, jog savivaldybės renka infrastruktūros mokestį, skirtą tiesiogiai jų projektų įgyvendinimui ir aptarnavimui, tačiau pasak M.Statulevičiaus, jis yra nepakankamas.
„Jis priklausomas nuo rinkos aktyvumo, projektų, kurie įgyvendinami. Jei tie projektai pradėtų lėtėti, ir pajamos būtų nelabai tvarios ir prognozuojamos. Matyt, NT mokestis tą klausimą padės spręsti“, – sakė asociacijos vadovas.
Finansų ministerija siūlo savivaldybėms neriboti skolinimosi finansuojant Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų remiamus projektus ir joms prisidedant savo lėšomis.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šiuo metu savivaldybės negali papildomai skolintis, išskyrus atvejus, kai yra vadinamieji „blogi metai“ ir įstatymas jiems leidžia ribotos apimties skolinimąsi.
Finansų ministerijos skaičiavimais, planuojamas savivaldybių lėšų poreikis tokiems projektams 2021-2027 metais yra 377 mln. eurų.
