„Žmonėms, kurių turto vertė dabar 90-95 tūkst. eurų, ji tiesiog po poros metų pakils dėl natūralaus kainų augimo, dėl miestų plėtros, dėl aplinkinių teritorijų tvarkymosi – bendram verčių žemėlapyje ta kaina padidės. Tai dvejų metų perspektyvoje neabejotinai atsiras daugiau patenkančių į mokesčio aprėpties ratą“, – BNS sakė M.Statulevičius.
Finansų ministerija siūlo, kad neapmokestinama riba gyventojui siektų 100 tūkst. eurų (dabar – 220 tūkst. eurų). Ji skaičiuoja, kad tokiu atveju mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka apie 3,5 tūkst. gyventojų.
M.Statulevičius sako, kad sunku prognozuoti tikslų būsimą mokesčių mokėtojų skaičių, ypač kai gali atsirasti naujų mokestinių iniciatyvų.
„Tas žmonių skaičius, kuris pateks individualiai į 100 tūkst. eurų vertės būsto turėtojus, jų tikrai bus daugiau. Sunku prognozuoti, kiek, bet aš nesu tikras, kad po poros metų mūsų valdantieji nesugalvos dar labiau nuleisti kartelės, mokesčių apatinės ribos. Galime turėti įdomią situaciją – gali būti ne 37 tūkst., bet 100 tūkst. gyventojų pateks į tą bazę“, – aiškino LNTPA vadovas.
Registrų centras teigia, kad mokestis skaičiuojamas pagal NT vidutinę rinkos vertę, apskaičiuotą masinio vertinimo būdu, taip pat pagal individualaus turto vertinimo metu nustatytą NT vertę.
M.Statulevičiaus teigimu, jei atlikus individualų vertinimą, vertė sumažėtų, savininkams pavyktų išvengti mokesčio.
„Jeigu netenkina mokestinė vertė, kurią nustato Registrų centras, žmogus gali atlikti individualų vertinimą, ir Registrų centras tuomet gali pripažinti tą vertę kaip mokestinę vertę. Tokių turbūt nebus daug, bet dalis žmonių, kurie bus ties mokesčio mokėjimo riba, gali pasinaudoti šia galimybe“, – aiškino ekspertas.
Vidutines rinkos vertes Registrų centras perskaičiuoja kasmet, tačiau mokestinėmis vertėmis jos tampa tik kas penkerius metus. Žemės sklypams mokestinės vertės paskutinį kartą buvo nustatytos 2018 metų sausio 1 dieną, o statiniams – 2016 metų sausį.
„Taigi, naujos mokestinės vertės statiniams turėtų įsigalioti nuo 2021 metų sausio 1 dienos, o žemės sklypams – nuo 2023 metų sausio 1 dienos“, – pranešė Registrų centras.
M.Statulevičius mano, kad teoriškai gali padaugėti turto dovanojimo sandorių, kai, pavyzdžiui, vaikai dovanos turtą tėvams. Tačiau, pasak jo, prieš keletą metų įvedant mokestį irgi būta tokių nuogąstavimų, bet jie nepasitvirtino.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius svarstė, kad naujas apmokestinimas tiesiogiai gali paveikti vadinamąjį vidurinę klasę.
„Manau, kad labiausiai paveiktų didmiesčių gyventojus (...) Jeigu imtume Vilnių, ten sunku įvardyti 100 tūkst. daiktą kaip kažkokį prabangų, tai paveiktų labai daug šeimų, tą vadinamą vidutinę klasę ir netgi žemesnę“, – BNS sakė A.Gudanavičius.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad iš NT mokesčio valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.
Pasak Registrų centro, jeigu asmuo turi butą, kurio mokestinė vertė šiuo metu yra 120 tūkst. eurų, įsigaliojus naujai tvarkai, NT mokestis jam būtų skaičiuojamas nuo 20 tūkst. eurų. NT valdant keliems asmenims, jo vertė dalijama kiekvienam asmeniui po lygiai.
Nekomercinio NT mokestis taikomas tik gyventojų turtui, o žemės mokesčiai yra apskaičiuojami atskirai.
„Į šio konkretaus mokesčio taikymo sritį įeina visas nekomercinės paskirties turtas, iš esmės daugiausiai butai, gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, pirtys, patalpos ir pan. Žemė į tą bendrą vertę nesisumuoja, už sklypus mokesčiai mokami atskirai ir ten yra dar daugiau niuansų priklausomai nuo žemės sklypo paskirties, ten esančių naudmenų ir kitų veiksnių“, – BNS komentavo Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.
Be to, mokesčiai mokami ne atskirai už kiekvieną objektą, bet vertinant visą asmeniui priklausantį turtą.
