Linksta taupyti
15min skaitytoja Elžbieta skaičiuoja, kad jei anksčiau savaitės apsipirkimas jai atsieidavo 40 Eur, pastaruoju metu ši suma padvigubėjusi.
„Likau priblokšta vieno didesnio apsipirkimo maisto prekių parduotuvėje metu. Galutinė paprastų maisto prekių suma siekė kone 90 Eur. Buvo keista, kai pamačiau galutinę sumą, pagalvojau, kad gal kokia klaida įsivėlė. Paskui supratau, kad viskas teisinga“, – pasakojo ji.
„Per karantiną mėnesį laiko praleidau Balyje, iš viso apgyvendinimas kainavo tiek pat, net keliais eurais pigiau, negu tai, ką sumoku pirkdama maistą vieną kartą per savaitę Lietuvoje“, – nuotoliniu dirbusi iš Ubud miesto moteris už apgyvendinimą ten sumokėjo apie 85 Eur.
Keliautoja pastebi, kad naudojantis tam tikrais įrankiais galima įsigyti pigesnę kelionę, o ieškoti pigesnių maisto produktų jau ne taip paprasta.
„Tie, kas sako, kad besiskundžiantiems reiktų ieškoti akcijų ir taip taupyti apsipirkinėjant, norite pasakyti, kad turėčiau atsisėsti prie kompiuterio, atsidaryti elektronines maisto parduotuves ir skirti pusdienį lyginant, kur toks pats produktas kainuoja pigiau? Dar geriau – gal pradėti dar važinėti po visą Vilnių ir po vieną prekę susipirkinėti?“ – stebėjosi Elžbieta.
Visgi pašokus kainoms dažnas pirkėjas iš tiesų dairosi būdų, kaip sutaupyti. Kaip parodė SEB banko užsakymu atliktas gyventojų elgsenos tyrimas, 3 iš 4 Lietuvos gyventojų dėl augančios infliacijos planuoja mažinti bent dalį savo išlaidų. Tyrimo duomenimis, 54 proc. gyventojų ketina rečiau lankytis kavinėse ir restoranuose. Beveik pusė Lietuvos gyventojų planuoja taupyti mažiau išleisdami buitinės įrangos, elektronikos prietaisams, baldams (45 proc.), kelionėms (44 proc.), aprangai ir avalynei (41 proc.). Tiesa, maistui gyventojai linkę taupyti mažiausia (15 proc.).
„Swedbank“ užsakymu šįmet atlikta gyventojų apklausa taip pat patvirtino, kad didesnės infliacijos akivaizdoje žmonės dažniausiai linkę padidinti savo taupymo normą – tokį pasirinkimą įvardijo 27 proc. respondentų.
„Gyventojų nusiteikimą daugiau taupyti vyraujant aukštai infliacijai iš dalies galima paaiškinti poreikiu užsitikrinti finansinį saugumą. Baimindamiesi kainų kilimo artimiausioje ateityje, žmonės galbūt nėra iki galo tikri dėl savo finansinių galimybių, todėl jie linkę dar daugiau pinigų skirti vadinamajai finansinei pagalvei. Galiausiai, mažiau vartojimo reikmėms išleistų pinigų šalies mastu taip pat gali prisidėti prie infliacijos slopinimo“, – teigia „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimo specialistas Rolandas Rodzis.
Kita vertus, susiduriant su didesne infliacija ir brangstančiomis prekėmis, gali kaip tik kilti noras greičiau leisti savo santaupas ir įsigyti įvairių daiktų ar paslaugų, už kurias jau artimiausioje ateityje reikėtų mokėti brangiau. Visgi, remiantis tyrimo duomenimis, vartojimui daugiau pinigų dėl didesnės infliacijos būtų linkę nukreipti tik nedidelė dalis (8 proc.) šalies gyventojų.
Tad sparčiai pabrangus visoms prekėms – o ypač maisto produktams – 15min sudarė būtiniausių maisto prekių krepšelį ir patikrino, kur šias prekes įsigyti galima pigiausia. Patikrinome kainas keturiose skirtingose vietose – turguje, populiariame prekybos tinkle, nedidelėje parduotuvėje ir internete.