Terminalo vadovas Julius Kiršis BNS sako, kad į Lietuvą iš Skandinavijos importuojamo cemento krovos apimtis didinti norima reaguojant į klientės – Vokietijos bendrovės „Heidelberg Materials“ – poreikius.
„Matome, kad kiekiai didėja, reikia susitvarkyti visus formalumus ir leidimus. Tai nieko bendro su karo pradžia, paprasčiausiai tokia kliento politika, į kokią rinką daugiau eiti, o mes stengiamės įgyvendinti kliento pageidavimus“, – BNS sakė J. Kiršis.
Atliekamo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo duomenimis, pagal dabar išduotus taršos leidimus terminale per metus galima perkrauti 160 tūkst. tonų cemento, tačiau šį kiekį norima didinti iki 220 tūkst. tonų.
Bendrovė taip pat vertina galimybę krauti iki 100 tūkst. tonų eksportuojamų medienos granulių – jų iki šiol nekrauta. J. Kiršis sako, kad Baltijos šalyse lyderė čia yra Latvija, o Malkų įlankos terminalas pretenduoja į dalį šios rinkos.
„Tai būtų eksportas iš Lietuvos (...) Latvija šioje vietoje yra lyderė tarp Baltijos šalių, jie stiprūs pasaulyje pagal granules, tai ir mes į kažkokią dalį šių granulių pretenduojame. Yra poreikis iš klientų, turime infrastruktūrą, pasiruošę tam, manau, kad ir padarysim“, – pasakojo J. Kiršis.
Pasak terminalo vadovo, siekiant gerinti terminalą ir pritaikyti jį įvairesnėms veikloms pernai investuota 2 mln. eurų, panaši suma numatyta ir šiemet.
„Praėjusiais metais investavome apie 2 mln. eurų į terminalo infrastruktūros gerinimą, praplėtėme birių krovinių sandėliavimo galimybes, įsigijome naujos technikos (...). Investicijų dėka diversifikavome krovą ir pritraukėme naujų krovinių, nes terminale atsirado papildomos galimybės. 2024-aisiais planuojame panašaus lygio investicijas į terminalo galimybių plėtrą“, – teigė J. Kiršis.
Anot jo, PAV numatyta 50 tūkst. tonų trąšų yra tik teorinis kiekis, tokios veiklos imtis kol kad nesiruošiama: „Čia nesispecializuojame, jeigu tokio krovinio atsirastų – kad būtume pasiruošę, bet apie trąšas didelių planų neturime“.
Šiuo metu terminalo pajėgumai siekia 1,43 mln. tonų per metus, ateityje jie didėtų iki 1,64 mln. tonų.
Bendrovė skelbia, kad 2023 metais terminale perkrautas didžiausias iki šiol kiekis – 1,33 mln. tonų – įvairių krovinių, aptarnauti 236 laivai – tai irgi rekordinis skaičius bendrovės istorijoje.
Bendrovėje, „Sodros“ duomenimis, dirba 51 darbuotojas.
Registrų centro duomenimis, 2022 metais įmonė gavo 6,5 mln. eurų pajamų, arba 30 proc. daugiau nei 2021-aisiais (5 mln. eurų) ir uždirbo 1,6 mln. eurų grynojo pelno – 77 proc. daugiau (923 tūkst. eurų).
100 proc. įmonės akcijų netiesiogiai kontroliuoja Klaipėdos terminalo grupė.
