Rusijos invazijos pradžia 2022 m. vasario pabaigoje visiškai pakeitė Ukrainos gynybos pramonės gyvenimą.
Ginkluotosioms pajėgoms, kaip rašo „Ukrainska pravda“, reikėjo visko, nedelsiant ir neribotais kiekiais. Ukrainos gynybos pramonė, kuri visą savo istoriją dirbo tik eksportui, turėjo greitai persitvarkyti.
Ginklus iki tol eksportavusios įmonės perėjo prie ginklų tiekimo į Ukrainą.
Tokių valstybinių įmonių buvo tik trys: buvusi monopolininkė „Ukrspecexport“, jai pavaldi specializuota užsienio prekybos įmonė „Progres“, taip pat valstybinė „Spetstechnoexport“.
2022 m. kovą, kai Rusijos kariuomenė bandė užimti Kyjivą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus, minėtos bendrovės gavo leidimą ieškoti ir tiekti ginklus bei reikmenis, reikalingus ginkluotosioms pajėgoms.
Tačiau net sunkiausiomis šaliai dienomis kai kurios įmonės labiau galvojo apie savo pelną, o ne apie Ukrainos gynybą.
2022 m. vasarą duodamas interviu „Ukrainska pravda“ gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad importuotojai, gaudami užsakymus, dažnai išpūsdavo kainas. Kartais jie beveik sulaužydavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio su kolegomis iš Europos pasiektus susitarimus dėl tam tikrų rūšių ginklų tiekimo.
O 2023 m. pavasarį O.Reznikovo vadovaujama ministerija pradėjo masinį teisinį puolimą prieš pavaldžias valstybės įmones, kurios 2022 m. pavasarį iš Ekonomikos ministerijos gavo milijardus grivinų avansinių mokėjimų, bet vis dar nepristatė produkcijos.
„Ukrainska pravda“ gegužės 23 d. teismų registre aptiko bent 30 ieškinių, kuriuos Gynybos ministerija pateikė 4 valstybės įmonėms, dalyvaujančioms ginklų pirkimuose.
Tarp jų „Spetstechnoexport“ ir „Ukrspecexport“ (po 12 bylų teismuose), bendrovė „Progres“ (4 bylos) ir net neseniai įkurta Gynybos pirkimų agentūra (2 bylos).
Bendra ieškinių suma už pradelstas sutartis, kurios buvo aptiktos registre, siekia 8,9 mlrd. grivinų (222,5 mln. eurų).
2022 m. gegužę „Progress“ pagal vieną sutartį iš valstybės gavo 1,3 mlrd. grivinų (32,5 mln. eurų). Pinigai pervesti už 122 mm kalibro šovinius, skirtus „Grad“ sistemoms.
Iš viso iš „Progress“ per teismą jau bandoma išieškoti 2,6 mlrd. grivinų (65 mln. eurų).
Dar tris milijardus Gynybos ministerijai turi grąžinti mažai žinoma Lenkijos bendrovė „Alfa Sp.Z.“ Pastaroji, kai kuriais duomenimis, taip pat gali būti susijusi su minėtos „Progres“ vadovu.
Gynybos ministerija ieškinį pateikė ir „Ukrspecexport“. Jos atstovai viešuose posėdžiuose pripažino, kad 90 proc. avanso pagal vieną iš sutarčių buvo pervesta Čekijos ginklų bendrovei „Pamco“, todėl jie 277,4 mln. grivinų (6,9 mln. eurų) grąžinti negali.
Kartu „Ukrspecexport“ įtikino teismą gerokai sumažinti baudos už pradelstą sutartį sumą. Mat to, kad Ukrainos kariuomenė dėl bendrovės kaltės kritiniais mėnesiais negavo reikiamos ginkluotės, teismas nelaikė nuostoliais. Bauda įmonei buvo sumažinta 80 proc.
Kitas importuotojas „Spetstechnoexport“ gavo pretenzijų dėl 4,3 mlrd. grivinų (107,5 mln. eurų) grąžinimo.
Tik dviejose bylose teismas spėjo priimti sprendimą, įpareigojantį grąžinti lėšas valstybei. „Ukrspecexport“ turės grąžinti 293,4 mln. grivinų (7,3 mln. eurų), o „Spetstechnoexport“ – 121,97 mln. grivinų (3,08 mln. eurų).
Daug ieškinių teismas iš pradžių grąžino dėl registracijos klaidų. Kol ministerija atliko taisymus, keliais atvejais įmonės lėšas sugrąžino. Tačiau dauguma ieškinių vis dar nėra išnagrinėti.