Sočios pensijos galvosūkis
Prognozuojama, kad demografinei padėčiai šalyje toliau prastėjant ir visuomenei senstant, 2040 metais „Sodros“ pensija užtikrins vos 34 proc. buvusių pajamų. Dalyvaudamas antros pakopos pensijų kaupime, dirbantysis būsimą pensiją gali pasididinti apie 20 proc. gautų pajamų siekiančiomis mėnesio išmokomis. Tuo tarpu finansų ekspertai teigia, kad, norint sulaukus senatvės išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę, reikėtų pasirūpinti, jog gaunama pensija sudarytų apie 70–80 proc. iki jos gautų pajamų. Tad nenuostabu, kad vykstant pensijų reformai vis garsiau imta kalbėti apie tai, kaip sukaupti trūkstamą 20-30 proc. dalį. Čia vis dažniau atsigręžiama ir į darbdavius.
Konsultacijų bendrovės „Korn Ferry Hay Group“ atliekamo atlyginimų rinkos tyrimo duomenimis 2018 m. darbuotojų ateičiai kaupė 12 proc. Lietuvos įmonių. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse tokią papildomą vertę savo darbuotojams siūlo 80-90 proc. darbdavių.
Proveržio metai
Gargžduose veikianti maisto gyvūnams gamybos įmonė „Mars Lietuva“ kaupimo darbuotojų pensijai programą pradėjo dar 2013-aisiais. Bendrovės personalo skyriaus vadovė Viktorija Kriščiūnaitė teigia, kad idėja pasiūlyti darbuotojams tokią papildomą naudą kilo įvertinus kolegų užsienyje patirtį.
„Esame pasaulinė kompanija. Analizuojame, ką seserinės įmonės siūlo darbuotojams kitose šalyse. Pensijų kaupimo programos yra įprasta praktika, daugelyje šalių tai tapę standartu. Pavyzdžiui, Vokietijoje darbdaviai privalo prisidėti prie kaupimo darbuotojo pensijai“, – pasakoja V. Kriščiūnaitė.
Pašnekovė pastebi, kad prieš šešerius metus, kai programa startavo, papildomo kaupimo pensijai tema atrodė šiek tiek egzotiška. „Kai pasiūlėme darbuotojams kaupti senatvei, buvo dvejojančių. Dabar požiūris pasikeitęs. Nors įsitraukimas į programą augo visais metais, ypač didelį susidomėjimą pastebėjome prasidėjus pensijų reformai. Regis, informacijos apie pensijų sistemą gausa, viešojoje erdvėje ir privačiuose pokalbiuose suaktyvėjusios diskusijos daugelį paskatino susimąstyti apie savo būsimą pensiją ir jos dydį“, – teigia pašnekovė.
Programos partneriu bendrovė pasirinko SEB. „Identišką kaupimo programą siūlome darbuotojams visose trijose Baltijos šalyse. Tai, kad paslaugas visam regionui teiktų vienas tiekėjas mums buvo aktualu ir dėl nuoseklumo, ir dėl paprastesnio administravimo. Jau bendradarbiavimo laikotarpiu išryškėjo dar vienas itin svarbus aspektas – SEB ekspertų įsitraukimas į vidinę komunikaciją ir darbuotojų konsultavimą. Sėkmingam programos įgyvendinimui tai turėjo didelę reikšmę“, – patirtimi dalijasi personalo skyriaus vadovė.
Iniciatyva – darbuotojo rankose
Bendrovės „Mars Lietuva“ kaupimo pensijai programa remiasi abipusio įsitraukimo principu – dalį lėšų skiria darbuotojas, kitą dalį – darbdavys. Kaupimas iki tam tikros ribos yra progresinis: darbuotojas nusprendžia, kokią savo atlyginimo dalį skirs kaupimui, o įmonė papildomai į jo pensijų kaupimo sąskaitą perveda vienu procentu didesnę sumą nei pats darbuotojas. Pasiekus numatytą ribą darbuotojo ir bendrovės indėlis susivienodina, nuo šios ribos darbdavio įnašas nebesikeičia.
„Į kaupimą pensijai darbuotojai nėra įtraukiami automatiškai, programos dalyviais tampa tik tie, kurie patys išreiškia norą dalyvauti ir apsisprendžia kaupti pensijai savo lėšomis. Tai būdas paskatinti žmones rūpintis savo ateitimi, žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Tokia forma pagrįsta bendrovės penkių vertybių modeliu, vienas kurių yra bendradarbiavimas. Daugeliu naudų įmonė dalinasi su darbuotojais – dalinai kompensuojamos transporto, maitinimo paslaugos, taip pat yra ir su kaupimu pensijai“, – atskleidžia V. Kriščiūnaitė. Ji teigia, kad taip užtikrinamas sąmoningas darbuotojų įsitraukimas, įsigilinimas ir geresnis teikiamos vertės suvokimas.
Besikeičiantys prioritetai
Pirmieji į kaupimo programą įsitraukė ilgesnę darbo patirtį turintys „Mars Lietuva“ darbuotojai. „Vyresnieji, matyt, jau ne kartą galvoję apie būsimą pensiją, iškart suprato kaupimo naudą, tad vos sužinoję apie tokią galimybę, suskubo pildyti prašymus. Jaunimas pradžioje žiūrėjo skeptiškiau – aš ką tik baigiau universitetą, o jūs jau siūlote apie pensiją galvoti“, – apie pirmąsias reakcijas šypsodamasi pasakoja personalo skyriaus vadovė. Tačiau nuosekli komunikacija, į kurią įsitraukė ir paslaugos partnerio SEB ekspertai, žinių apie pensijų sistemą netolygumus tarp skirtingų kartų darbuotojų padėjo išlyginti.
Šiuo metu programoje dalyvauja 62 proc. įmonės kolektyvo: pensijai kaupia 90 proc. administracijos ir 55 proc. gamybos darbuotojų. „Toks darbuotojų aktyvumas mus džiugina. Visi supranta kaupimo pensijai prasmę ir patys žengia pirmą kaupimo žingsnį tam, kad gautų papildomą paskatą iš darbdavio. Dalyvavimas programoje yra tam tikras įsipareigojimas, pirmiausia sau pačiam, jis rodo, kad žmogus planuoja, žvelgia į ilgalaikę perspektyvą. O bendrovei, kaip atsakingam darbdaviui, rūpi, kad darbuotojas jaustųsi saugus ir užtikrintas ne tik šiandiena, bet ir ateitimi“, – teigia pašnekovė.
Tai, kad programa patenkinti ir patys darbuotojai, rodo faktas, jog per šešerius metus nepasitaikė atvejo, kad bendrovėje dirbantis žmogus nuspręstų nutraukti dalyvavimą pensijų kaupimo programoje. Personalo vadovė pastebi, kad darbdavio teikiamų verčių suvokimas pastaraisiais metais kinta. Patenkinti pirminius poreikius tampa vis lengviau, tad žmonės dažniau susimąsto apie sveikatą, finansinį savo ir šeimos saugumą sunkios ligos ar nelaimės atveju ir būsimą pensiją, todėl didesnę reikšmę darbuotojų motyvacijai, lojalumui ir pozityviam darbdavio vertinimui turi tokios „Mars Lietuva“ siūlomos naudos kaip gyvybės ir sveikatos draudimai bei pensijų kaupimo programa.
