Aleksa Konstantinovas buvo vienas iš pažangiausių matematika susidomėjusių šių metų abiturientų Serbijoje, tačiau, kaip ir nemažai jo bendraamžių, iš Balkanų po mokyklos baigimo išvyko studijuoti į JAV.
Iš bosnių neurologės Saninos Babic Ribic buvo arba juokiamasi, arba sakoma, kad jai reikalinga politinė ir kitokio pobūdžio parama norint gauti darbą po studijų baigimo. Galiausiai ji prieš trejus metus išvyko dirbti į Vokietiją, kur uždirba „keturis bosniškus atlyginimus“.
Remiantis neseniai paskelbta Juodkalnijos pilietinio švietimo centro ataskaita, pusė šalies jaunimo nori palikti šalį.
Vakarų Balkanų šalis jau paliko dešimtys tūkstančių jaunimo atstovų, kuriuos savo šalyse piktino nedarbas, korupcija ir mažos algos, todėl jie patraukė į Vakarų ir Šiaurės Europą ar JAV.
Pagal pasaulio ekonomikos forumo sudarytą 2016–2017 m. konkurencingumo ataskaitą, Serbija užima 137 vietą iš 138 pasaulio šalių pagal sugebėjimą išlaikyti talentus. Bosnijai ir Hercegovinai skirta 134, Kroatijai – 132 vieta, o Albanija ir Makedonija jas keliomis vietomis aplenkė.
Remiantis neseniai paskelbta Juodkalnijos pilietinio švietimo centro ataskaita, pusė šalies jaunimo nori palikti šalį, kurioje iš viso gyvena apie 620 tūkst. žmonių. Tyrimai rodo, kad dauguma pasiryžusiųjų emigruoti iš Vakarų Balkanų – išsilavinę jaunuoliai.
„Universitetai JAV ir Didžiojoje Britanijoje siūlo gerokai daugiau galimybių“, – sako šiuo metu Masačusetso technologijų institute studijuojantis A.Konstantinovas.
2015 m. Serbiją paliko rekordinis gyventojų skaičius – net 58 tūkst., o tai yra daugiau nei dvigubai, palyginti su 2004–2013 m. buvusiu vidutiniu metiniu emigrantų skaičiumi, tikina Belgrado universiteto imigracijos ekspertas, profesorius Vladimiras Grecicius.
Serbijos kaimynėje Kroatijoje nedarbo lygis tarp 15–24 m. jaunimo siekia 43 proc. , o įstojimas į ES 2013 m. šalies jaunimui leido be apribojimų vykti į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir kitas Bendrijos šalis.
Makedonijoje 85 proc. paskutinius metus universitete studijuojančio jaunimo tvirtina savo ateitį matantys už šios šalies ribų.
Bene sunkiausia ekonominė padėtis šiuo metu yra Kosove, kurio pusę gyventojų sudaro jaunesni nei 28 m. asmenys, o jaunimo nedarbas nusistovėjęs ties 60 proc. riba.
„Ne tik aš, bet ir kiekvienas jaunas kosovietis svajoja apie išvykimą ir karjeros siekimą užsienyje“, – sako padavėju dirbantis, bet teisę Prištinoje baigęs 31 m. Blerimas Cakollis. Vyriškis darbo pagal specialybę nesėkmingai ieško jau daugiau nei ketverius metus.
Regioną ypač dažnai palieka sveikatos priežiūros specialistai. 37 m. neurologė S.Babic Ribic šiuo metu dirba šiaurės rytiniame Vokietijos Paderborno mieste ir pasakoja, kad viena kolegė bosnė savo gimtinėje sumokėjo 5000 Eur kyšį, norėdama gauti darbą Sarajevo universiteto ligoninėje.
„Aš to negalėjau leisti nei finansiškai, nei moraliai“, – pasakoja moteris.
Skurdžiame Bosnijos šiaurėje esančiame Tuzlos regione įmonė „Alphabet InfoCentar“ organizuoja užsienio darbdavių susitikimus su darbo ieškančiais vietiniais.
Įmonės vadovas Mersudinas Mahmutbegovicius paaiškina, kad Vokietija pasirašė susitarimus su keliomis Balkanų šalimis, tarp jų ir Bosnija, kuris leistų iki 2020 m. šalies sveikatos sektoriuje įdarbinti iki 250 tūkst. žmonių iš regiono.
Susidurdama su gydytojų ir slaugytojų trūkumu, Vokietija džiaugiasi patikimais ir lanksčiais darbuotojais iš Balkanų.
Tačiau turtingesnių šalių trauka nieko gero nežada Balkanų šalių ateičiai, o didžiulės emigracijos padarinius šalių ekonomikos jaučia jau dabar. Štai Serbija nuo 1990 m. dėl išsilavinusio jaunimo, mokslininkų ir inžinierių emigracijos jau prarado apie 12 mlrd. Eur.
Albanijoje kai kurie verslininkai atsidūrė ant bankroto slenksčio emigravus keliasdešimčiai procentų darbuotojų.
