„Kalbant apie kinų bendroves vyravo optimizmas. Buvo manoma, kad atėjusios į Rusijos rinką jos leis didžiulius pinigus. Tačiau kinai pasirodė esantys labai racionalūs ir labai geri verslininkai, kurie pinigų į balą nemėto“, – teigė vienas iš turtingiausių Rusijos žmonių Viktoras Vekselbergas.
2014 m. gegužę viena iš populiariausių frazių tarp Rusijos elito atstovų tapo „posūkis į Aziją“. Ji išpopuliarėjo po Vladimiro Putino vizito į Šanchajų iš karto po Krymo aneksijos ir pirmųjų Vakarų sankcijų įvedimo.
Didžiausiu dvišalių Kinijos ir Rusijos santykių advokatu tapo dujų milžinės „Gazprom“ generalinis direktorius Aleksejus Mileris, kuris rėmė 400 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl rusiškų dujų tiekimo į Azijos milžinę. Tuo metu naftos barelio kaina laikėsi ties 110 dolerių riba.
Tiek „Gazprom“, tiek Kremliaus koridoriuose vyravo optimizmas, kad kinai pasinaudos pašlijusiais rusų santykiais su Vakarais Rusijoje pirkdami turtą, suteikdami paskolas ir dalindamiesi technologijomis. Kinija ir kitos Azijos šalys buvo laikomos patikima alternatyva amortizuojant neigiamą Vakarų sankcijų poveikį.
Tačiau 2015 m. tapo skaudžios realybės metais. Jeigu 2014 m. Rusijos prekybos su Kinija apimtys išaugo 6,8 proc. iki 95,3 mlrd. dolerių, jau ateinančiais metais jos sumažėjo net 28,6 proc. iki 68 mlrd. dolerių.
Praėjusiais metais smarkiai krito ir importas iš kitų Azijos šalių. Prekybos apimtys su Pietų Korėja aptirpo 38 proc., o su Japonija 40 proc.
Visų pirma tai lėmė krentančios žaliavų, kurios sudaro didžiąją Rusijos eksporto dalį, kainos. Tačiau ne mažiau svarbiu veiksniu tapo ir krentanti Rusijos įmonių ir namų ūkių perkamoji galia dėl nuvertėjusio rublio ir dėl to susitraukusio importo.
Privatiems Azijos šalių fondams Rusija asocijuojasi su rizika, o ne galimybėmis.
Vienintele sėkme, aplankiusia Rusijos bankininkystės sektorių, galima laikyti tik Kinijos banko sprendimą „Gazprom“ suteikti 2 mlrd. dolerių paskolą – didžiausią paskolą, kurią dujų bendrovė yra gavusi iš vieno banko.
Tačiau kiti A.Milerio bandymai pinigų ieškoti Rytuose nedavė jokių vaisių. Maža to, bendrovė paskelbė, kad investicijų nebemedžios Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o grįš prie paieškų Londone ir Niujorke.
Didieji Kinijos bankai nusprendė vietoje galimybės investuoti į aukštos rizikos Rusijos rinką pasirinkti savo pozicijų stiprinimą didesnėse ir stabilesnėse JAV ir ES rinkose.
Privatiems Azijos šalių fondams Rusija asocijuojasi su rizika, o ne galimybėmis. Paklausti, ką rusai galėtų padaryti, norėdami gauti daugiau lėšų iš Honkongo ir Singapūro, vietos finansininkai atsako paprastai: „Kuomet „Financial Times“ bent keletą dienų iš eilės neminės Rusijos, pagalvosime apie investavimą ten.“
