Tuo metu, kai JAV akcijos atrodo pervertintos, Europos akcijų rinkos auga menkai, o jų stagnacija dėl didžiųjų regiono ekonomikos bėdų gali tęstis ir kitąmet. Gerų naujienų investuotojams trūksta ir kalbant apie Kinijos rinką.
Europos indeksų atsilikimas
Europos akcijų indeksai ne dažnai tokiu dideliu skirtumu atsilieka nuo pasaulinių indeksų. Pavyzdžiui, indeksas „MSCI World ex-Europe“, sudarytas iš įvairių pasaulio regionų neįtraukiant Europos, per šiuos metus pakilo apie 25 proc. Tuo metu Europos akcijų kryptį atspindintis „MSCI Europe“ yra paaugęs vos 6 proc.
Panašu, kad šis atotrūkis tarp Europos ir kitų regionų turi potencialo didėti toliau. Neigiamai Europos įmonių akcijas veikia problemos didžiausiose regiono ekonomikose – besitęsiantis Vokietijos pramonės susitraukimas, politinis nestabilumas Prancūzijoje ir potencialūs pasaulinės prekybos apribojimai dėl naujosios JAV administracijos žadamų muitų politikos.
Žvelgiant į istorinius duomenis, Europos regiono akcijoms santykinai ilgą laiką nepavykdavo pranokti pasaulinių indeksų. Šis atsilikimas aiškinamas nemažu Europos ekonomikos cikliškumu, nes joje vyrauja pramonės, žaliavų ir finansų sektoriai, tokių šalių kaip Vokietija ekonomika yra labiau paremta eksportu, o ne vidaus vartojimu.
Atsargūs ECB žingsniai
Europos Centrinis Bankas (ECB) gruodžio viduryje, kaip ir tikėtasi, vėl 25 baziniais punktais sumažino palūkanų normą. Tai trečiais palūkanų mažinimo kartas iš eilės šį rudenį. Dabar ECB nustatyta pagrindinė palūkanų norma siekia 3 proc. ir išlieka ribojanti.
Vilniuje šią savaitę viešėjusi ECB prezidente Christine Lagarde patikino, kad tai nėra paskutinis palūkanų mažinimas, o savo 2 proc. infliacijos tikslą bankas tikisi pasiekti kitąmet. Anot jos, infliacijai įtaką daro vis dar santykinai sparčiai augantys atlyginimai, tačiau šį poveikį iš dalies kompensuoja susitraukęs įmonių pelningumas.
Jos teigimu, infliacijos rizika pasikeitė – tam įtakos nebeturi praeityje buvę šokai, dabar žvelgiama į tokius potencialius sukrėtimus kaip geopolitinės rizikos ar protekcionistinė politika. ECB prezidentės teigimu, JAV prekybos politika gali turėti neigiamą poveikį Europos ekonomikai ir dar labiau sumažinti infliaciją.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, gruodžio 13 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,55 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 2,37 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas sumažėjo 0,15 proc., o baltiškasis „OMX Baltic Benchmark“ per dvi savaites krito 2,3 proc.
JAV akcijų rinkos išskirtinumas
Jei Europos akcijų rinkos atsilieka pasauliniame kontekste, tai JAV akcijų rinkos tiek per šiuos metus, tiek per ilgesnį laikotarpį pasaulinius indeksus gerokai pralenkia. Vien per 2024 m. JAV akcijų indeksas „MSCI USA“ yra pakilęs apie 30 proc.
Žvelgiant į istorinius duomenis, per pastaruosius 15 metų JAV akcijų rinkoje sugeneruota grąža apie 3 kartus viršijo likusiame pasaulyje sugeneruotą grąžą. Iš dalies tai lėmė JAV įmonių pelningumas,
kuris augo sparčiau nei likusiame pasaulyje, bet taip pat ir į šią rinką pritraukiamas kapitalas iš viso pasaulio bei tam tikras investuotojų tikėjimas JAV įmonių galimybėmis.
Vis dėlto, šiuo metu akcijų kainų ir įmonių pelno rodikliai yra itin aukštame lygyje, pavyzdžiui, gruodžio pradžioje „S&P 500“ indekso Shillerio P/E (price-to-ernings) rodiklis buvo pakilęs iki 39, kai ilgametis vidurkis yra daugiau kaip 2 kartus mažesnis.
Todėl toks JAV akcijų rinkų augimas žavi ne visus. Pavyzdžiui, legendinio investuotojo Warreno Buffetto įkurta investicijų bendrovė „Berkshire Hathaway“ nuo 2023 m. pabaigos beveik ketvirtadaliu sumažino savo turimų akcijų kiekį, jų akcijų pozicijos yra mažiausios nuo pandemijos.
Šių metų antrą ketvirtį W.Buffeto bendrovė pardavė beveik 50 proc. turėtų „Apple“ akcijų, rudenį pardavė nemažą dalį valdytų banko „Bank of America“ akcijų, į kurį buvo investavęs po pasaulinės finansų krizės. Skaičiuojama, kad bendrai per šiuos metus ji yra pardavusi savo portfelyje turėtų akcijų už daugiau kaip 127 mlrd. JAV dol., o bendrovės laikomų grynųjų pinigų suma yra išaugusi iki rekordinių 325 mlrd. JAV dol.
JAV infliacija nepasiduoda
JAV ekonomika toliau demonstruoja pakankamai gerus rezultatus. JAV gamybos veikla lapkritį susitraukė mažiau nei prognozuota, pirmą kartą per aštuonis mėnesius į augimo teritoriją pateko naujų užsakymų indeksas, o verslo pasitikėjimas pamažu gerėja.
Užsakymų vadybininkų indeksas PMI lapkritį padidėjo iki 48,4 arba apie 1,9 punkto ir tai buvo daugiau nei tikėjosi analitikai. Kita vertus, analogiškas paslaugų rodiklis sumažėjo daugiau nei tikėtasi – iki 52,1 lygio ir sumažėjo daugiau nei tikėtasi. Praėjusį mėnesį JAV darbo rinka atsigavo po audros ir streikų suvaržyto spalio mėnesio, o darbo užmokesčio didėjimas padėjo sumažinti susirūpinimą dėl lėtėjančios darbo jėgos paklausos.
JAV vartotojų kainos lapkritį toliau augo tokiu tempu, kuris didina susirūpinimą, kad pažanga siekiant sutramdyti infliaciją stringa. Pagrindinis vartotojų kainų indeksas, neįskaitant maisto ir energijos sąnaudų, ketvirtą mėnesį iš eilės padidėjo 0,3 proc. Palyginti ankstesniais metais, jis išaugo 3,3 proc. Bendroji infliacija JAV padidėjo 0,3 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu, ir 2,7 proc., palyginti su praėjusiais metais.
Penktadienio, gruodžio 13 d. rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ sumažėjo 2,13 proc., „S&P 500“ sesiją baigė iš esmės nepakitęs, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ pakilo 2,69 proc.
Problemos Kinijoje tęsiasi toliau
Tam tikros paguodos Europa gali gauti pažvelgusi į Kinija, kurioje tęsiasi ekonominiai sunkumai įvairiose srityse. Metinė infliacija Kinijoje sudarė 0,2 proc. ir buvo mažesnė nei tikėtasi, gamybos kainos čia toliau mažėja, taip pat smunka importas. „BloombergEconomics“ teigimu, tai rodo, kad pasaulio gamykla lėtėja ir tai kol kas neturi nieko bendro su išrinktu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Nors šalyje laukta eksporto šuolio prieš tikėtinus JAV tarifus, jis kol kas neįvyko. Pekino lyderiai yra susitelkę į nekilnojamojo turto nuosmukį ir sumažėjusį vidaus vartojimą, dėl kurio šalis susiduria su defliacijos rizika. Pinigų politikos pozicija iš „apdairios“ buvo pakeista į „vidutiniškai laisvą“ ir tai pirmas kartas per 14 metų, kai imamasi tokio pokyčio.
Kinija užima apie 30 proc. pasaulio gamybos rinkos, nors jos vartojimo apimtys pasaulio mastu siekia 15 proc. Todėl artimiausioje ateityje ji gali būti itin pažeidžiama protekcionistinės politikos, kurios vis labiau gali imtis jos pagrindinės prekybos partnerės Vakaruose.
Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu paaugo 2,4 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per dvi savaites nukrito 0,37 proc., Honkongo „Hang Seng“ per laikotarpį padidėjo 2,15 proc.
