Specialistai daro prielaidą, kad „Litesko“ filialai, užimantys 40 proc. šalies šilumos rinkos ir biokurą įsigyjantys iš vienintelės tiekėjos – „Bionovus“ – taip pat turi galimybę biokurą pirkti pigiau, tačiau ja nesinaudoja, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Tuo tarpu „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas sako, kad „Vilniaus energija“ tiekėjai „Bionovus“ moka 300 litų už toną sausos biomasės. Jis pripažįsta, kad šios kainos beveik neįmanoma palyginti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamomis vidutinėmis rinkos kainomis, skaičiuojamomis litais už naftos tonos ekvivalentą, nes „kaip palyginsi litrus su kvadratiniais metrais“.
Perskaičiavusį naftos tonos ekvivalentus „Bionovus“ tiekiamo kuro „Vilniaus energijai“ ir kitoms „Litesko“ įmonėms kaina siekia 687 litus už naftos tonos ekvivalentą. Kainų komisijos duomenimis, vidutinė šalyje perkamo biokuro kaina šiemet rugpjūčio mėnesį buvo 633,76 lito už naftos tonos ekvivalentą.
R.Germanas nepaneigė, kad „Vilniaus energijos“ perkamas biokuras yra brangiausias šalyje, tačiau tikino, kad iš jo išgaunama daugiausia šilumos.
Mažeikių šilumos tinklai šių metų antrą pusmetį iš „Bionovus“ perka 110 tūkst. kubinių metrų biokuro už 3,751 mln. litų.
„Bionovus“, įvardijama kaip brangiausio biokuro tiekėja šalyje, Mažeikiams pasiūlė mažesnę biokuro kainą nei kitos konkurse dalyvavusios bendrovės – „Timbex“ ir „Litkirta“.
Mažeikiu šilumos tinklų generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis sako, kad biokuro įsigijimas palankia kaina Mažeikiams leidžia nedidinti šilumos kainos, o vėliau šiais metais ją dar ketinama sumažinti.
Nuo šių metų spalio 1–osios šilumos kaina Mažeikiuose – 22,45 cento už kilovatvalandę, kaina gali mažėti dar bent 1,5 cento.
Savivaldybėse, kurioms šilumą tiekia „Litesko“ filialai, biokurą taip pat perkantys iš „Bionovus“, šilumos kaina svyruoja nuo 23 iki 28 centų už kilovatvalandę.
